būti…
– Ką? – sukluso Robina. – Ar tau viskas gerai? Kas nutiko?
Endžė sudribo ant artimiausios kėdės. Buvo tokia pritrenkta, kad kūnu pakaitom ritosi karščio ir šalčio bangos, bet nenuleido akių nuo besistaipančio Koulo Fosterio. Jos buvęs vaikinas dabar stovėjo ant visų keturių ir sukiojo klubus.
– Kur po velnių jis išmoko šito judesio? – išspjovė ir supratusi, kad pasakė garsiai, kietai sučiaupė lūpas.
– Kas? – paklausė Robina. – Šokėjas? Tu jį pažįsti?
– Ne, tikrai ne.
Su juo Endžė patyrė intymiausias akimirkas gyvenime. Mylėjo jį visa savo esybe ir jam atsivėrė, bet tai buvo klaida. Pasirodo, Koului ji buvo per prasta. Dabar tiesa badė akis – Koulas stovėjo scenoje ir šoko įsisiautėjusioms merginoms.
– Pasirodė panašus į mano buvusį vaikiną.
Robina nusikvatojo visa gerkle.
– Kurgi. Draugavai su striptizo šokėju.
– Pasitaiko ir keistesnių dalykų, – sumurmėjo Endžė. Pavyzdžiui, kad Koulas tapo striptizo šokėju. Ji niekaip negalėjo to suprasti. Kai jie susitikinėjo, Koulas buvo policijos detektyvas. Netgi labai geras detektyvas.
Endžė išsižiojusi stebėjo, kaip buvęs vaikinas nusirišo kaklaraištį ir apsukęs jį apie Britanės liemenį prisitraukė ją prie savęs. Merginos prie scenos cypė ir tiesė į jį rankas.
Endžė sukryžiavo rankas ir sustingo kėdėje. Norėjo pradingti tamsoje. Išeiti, kol Koulas jos nepamatė, nes jautėsi sutrikusi, kvaila ir norėjo pabūti viena.
Jautėsi išduota. Seniau jautėsi mylima šio vaikino, o dabar atrodė, kad jis moka taip pamaloninti bet kurią moterį. Jie nebebuvo pora ir nesvarbu, ką jis veikė, bet kodėl ji buvo tokia pikta?
Staiga Koulas pasisuko, ir jų žvilgsniai susitiko. Pamačius jo akis Endžei pritrūko kvapo. Vaikinas neatrodė nustebęs, kad ji čia. Tarsi visą laiką būtų žinojęs.
Endžė matė, kad jis nusiteikęs ryžtingai, ir puikiai žinojo, ką tai reiškia. Mergina norėjo pakilti nuo kėdės, bet susivaldė. Pamačius, kaip Koulas nušoko nuo scenos, Endžė su siaubu išpūtė akis. Kelios pamergės mėgino jį paliesti, bet jis nekreipė į jas dėmesio ir atėjo tiesiai prie jos.
Šios merginos tikri žvėrys. Koulas Fosteris išlaisvino koją iš tvirtų gniaužtų ir nutarė nekreipti dėmesio į jam kišamus pinigus. Iki šio vakaro niekada nesijautė kaip mėsos gabalas. Publika buvo pašėlusi ir pasiruošusi nuplėšti jam drabužius.
Koulas niekaip negalėjo sutelkti dėmesio į bylą, o taip niekada nebūdavo. Jis atsakingai žiūrėjo į darbą – tikrąjį darbą – ir didžiavosi savo profesionalumu, bet dabar mintyse liko tik Endžė, įsitaisiusi paskutinėje eilėje.
Koulas pastebėjo, kad ji nė kiek nepasikeitė. Endžė Loson buvo stipri, sportiška ir iš prigimties graži. Juodi banguoti plaukai buvo sukelti į paprastą arklio uodegą, jokio makiažo: jo ir nereikėjo – mergina spinduliavo sveikata ir energija, o to nenusipirksi jokiame buteliuke.
Endžė vilkėjo juodą berankovę palaidinę ir mūvėjo džinsus. Pamatęs aukštakulnes basutes iškart suprato, kad čia turėjo įsikišti jos motina. Endžė mėgo rengtis taip, kad pasislėptų arba ištirptų minioje, tačiau nuo jo nepasislėps. Koulas visada pajusdavo, kai ji būdavo netoliese, ir niekas negalėjo to pakeisti.
Jis neplanavo prieiti taip akiplėšiškai, nes tai galėjo kelti pavojų jo užduočiai, tačiau greitai pamatė, kad Endžė sėdi sustingusi ir sukryžiavusi rankas lyg gintųsi. Jos akys buvo didelės, o lūpos suspaustos į siaurą brūkšnį. Koulas matė, kaip mergina mėgina tvardytis, bet bijojo, kad ji sugadins jo priedangą.
Galbūt Endžę reikėjo įspėti iš anksto. Juk žinojo, kad ji čia bus, sekė nuotakos palydą visą praėjusią savaitę, tačiau jam niekaip nepavyko išsiaiškinti, kokie Endžės santykiai su kitomis pamergėmis.
Koulas sustojo prieš ją krūtinėje besidaužančia širdimi ir šlapias nuo prakaito. Odinės kelnės lipo prie kojų ir smuko nuo klubų. Endžė stengėsi žiūrėti kažkur ties jo ausimi.
Ji tylėjo, o jis norėjo jai pasakyti labai daug. Norėjo pasakyti: „atsiprašau“ arba „tau bus geriau be manęs“. Tačiau vietoje to tarė:
– Dabar tavo eilė.
Ji piktai sužaibavo akimis ir iškėlė ranką mėgindama jį sustabdyti.
– Ačiū, ne.
– Endže, ką tu pasakei? – bakstelėjo jai viena moteris, Koului žinoma kaip Robina. – Ką tik sakei, kad jis panašus į tavo buvusį. Pirmyn.
Jis pasirodė pačiu laiku. Ką dar pasakė Endžė?
– Prašau, – mėgino ją įspėti. – Dabar eilė pamergėms.
Endžė atkišo smakrą.
– Iš kur žinai, kad aš pamergė?
– Man pasakė iš anksto, – atsakė Koulas. Jam patiko jos balsas. Žemas, kimus, seksualus. Visada prisimindavo jį pačiu netinkamiausiu laiku.
Endžė įtariai jį nužvelgė, bet tik sukryžiavo kojas ir dar tvirčiau prispaudė prie savęs rankas.
– Atsiprašau, bet neturiu nė vienos kupiūros.
– Ar nežinojai, kad eini į striptizo klubą?
– Nekreipk į ją dėmesio, – įsikišo Robina. – Ji naujokė.
Tada Koulas palinko į priekį ir ranka atsirėmė į kėdės atlošą taip įkalindamas Endžę. Mergina dar labiau prisispaudė prie atkaltės. Įkvėpus jos aromato Koulą užplūdo prisiminimai.
– Nejau visai neturi pinigų? – paklausė jis.
– Nebent nori monetų.
Koulas plačiai išsišiepė ir pažvelgė į Robiną.
– Taigeris mums sakė, kad norės šokti tau.
– Iki! – sucypė ji ir pasileido prie scenos palikdama juos vienus.
– Nebuvo jokio reikalo jos išprašyti, – pyktelėjo Endžė ir tuoj pat prikando liežuvį, nes Koulas apsižergė jos šlaunis. Ji įsitempė visu kūnu. – Ką darai?
– Tai vienintelis būdas su tavimi pasikalbėti, – paaiškino, tačiau jo mintys buvo kitur. Atsidūręs taip arti Endžės, beprotiškai susijaudino. Kaip reikės suregzti sakinį, kai ją palies? – Nesijaudink, būsiu švelnus.
Kažkodėl jo padrąsinimas buvo sutiktas lediniu žvilgsniu. Koulas su pasigėrėjimu stebėjo, kaip nuraudo Endžės skruostai.
– Dėl manęs nesijaudink, – tarstelėjo
