pasiimti su savimi mėsainį? Nes jai reikėjo bėgti, lėkti, sprukti. Grįžti į savo mansardą ir senmergiškai pabaigti jau trečią dieną, stebint, kaip Keksiukas pešasi su paukšteliais. Kur ji ir vėl tikriausiai išverks akis. Kur ji – ir vėl vieniša – pasitiks prancūzišką saulėtekį.
Kaip jausminga. Jai reikėjo kažko, kas nutrauktų tą liūdną rutiną. Bela privalėjo įrodyti sau, jog gyvenimas neslysta iš rankų.
Bela atleido narvelio rankeną gniaužiančią plaštaką ir dar kartą vertinančiai pažvelgė į Semą Garisoną. Galbūt jis ir yra tas prasiblaškymas, kurio jai šį vakarą taip reikia. O įkliūti į dar vieno saldžialiežuvio apžavų tinklą nėra nė menkiausios galimybės. Viskas, kas tarp jų įvyks, bus tik jos pasirinkimas, priimtas plačiai atmerktomis akimis.
Bela tvirčiau sugniaužė paklodę ir išsitiesė.
– Ar jūsų virėjas gamina skanėstus ir šunims?
Semui pavyko įvilioti Belą į savo apartamentus.
Su gurmaniška vakariene, šiek tiek gražbyliavimo ir lašeliu sėkmės pavyks įvilioti ir į lovą.
Žiūrėdamas į kitoje intymiai mažo stalelio pusėje sėdinčią Belą, Semas gurkštelėjo šlakelį išlaikyto Chardonnay; jų stalelis stovėjo nišoje, kurios langai atsivėrė į mėnesienos nušviestą vandenyną. Žvakės liepsna blykčiojo suteikdama Belos veidui dramblio kaulo spalvos švytėjimą.
Vietoj paklodės dabar ji buvo apsisiautusi plačiu baltu chalatu, ant kurio kišenės puikavosi viešbučio ornamentas. Drabužius turėjo atnešti netrukus – bet ne per anksti. Semas nematė reikalo skubėti ir rizikuoti, kad Bela gali išeiti, kol jis dar nebus spėjęs jos įtikinti pasilikti.
Maisto likučiai tebegulėjo ant stalo ir ant antikinio serviravimo stalelio su ratukais. Padavėją Semas buvo išsiuntęs iškart, kai šis atidengė antį juodųjų serbentų padaže.
Bela nė nemirktelėjo. Ji valgė be galo įsijautusi. Semui patiko moterys, mokančios mėgautis maistu. Jeigu pasaulinio lygio virtuvė priklausytų vien nuo Holivudo anoreksikių, mintančių rėžiukais ir vynu, jos jau seniai nebūtų likę ant žemės paviršiaus.
Na, vynui jis negalėjo nieko prikišti.
Bela tai gurkštelėdavo geriausio jo rūsio Chardonnay, tai pasivaišindavo ant medinės lentos išdėliotu sūriu ir vaisiais. Jos veide švietė patenkintos moters šypsena.
Net šuo, prisismaguriavęs orkaitėje keptais šunyčių skanėstais, kuriuos jam buvo paruošęs virėjas, laimingai snaudė ant sofos tarp pagalvių su auksinės spalvos kutais.
Bela patapšnojo vieną lūpų kamputį drobine servetėle.
– Viskas buvo nuostabu. Atsipalaidavau kur kas geriau nei masažo metu. – Ji ištiesė ranką prie taurės, stovinčios greta vazos su pamerkta rože. Chalato apykaklė lengvai prasiskleidė ir pasimatė kreminės spalvos krūtų iškilumai. – Kaip tik to man ir reikėjo po tokio prakeikto mėnesio.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
