ponios Serengeti garbė ir pasididžiavimas. Sode triūsė ne tik samdomi darbuotojai, bet ir pati šių namų šeimininkė. Seržo statybų verslui ypač suklestėjus, Serengečiai nusprendė įsigyti didesnį namą. Šioje Viduržemio jūros regiono stiliaus viloje šeima įsikūrė dar Koului besimokant vidurinėje mokykloje. Seržas pastatė gana didelį namą, kad jame sutilptų visa šeima ir dažnai apsilankantys svečiai.
Koulo žandikaulis įsitempė. Jei Džordanas pradėjo bendrauti su Marisa, jį reikia kuo greičiau perspėti. Brolis privalo suprasti, kad šia moterimi negalima pasitikėti. Galbūt nuo mokyklos ji pasikeitė, tačiau Koulas negalėjo tuo nuoširdžiai patikėti. Kita vertus, jei Marisa pajuokavo prašysianti Džordano pagalbos, ne viskas taip prastai. Bet jei šnekėjo rimtai, Koulas nersis iš kailio, kad jo brolis nesutiktų su šiuo beprotišku pasiūlymu.
Kai jo gyvenime vėl pasirodė Marisa, Koulą persekiojo prisiminimai. Taip, besimokydamas Peršingo mokykloje, jis daugelį dalykų laikė savaime suprantamais – savo, kaip geriausio mokyklos sportininko, statusą, populiarumą tarp merginų ir finansinį stabilumą, leidusį mokytis privačioje mokykloje. Bet Koulas visą laiką juto didžiulį spaudimą. Spaudimą kuo geriau pasirodyti. Viršyti savo paties galimybes tiek ledo ritulio arenoje, tiek už jos ribų. Jis iš paskutiniųjų stengdavosi kuo sėkmingiau pasirodyti varžybose, suvilioti dar gražesnę merginą ir patirti dar daugiau malonumo iš intymių santykių nei praėjusį kartą…
Vidurinės mokyklos laikais Marisa įkūnijo visiškai kitokį pasaulį – ne tokį, prie kurio buvo pratęs. Na, bent jau taip galvojo. Galų gale Marisa jį išdavė.
Bet, nepaisant šios patirties, Koului nepatiko, kad sporto klube Džordanas ėmė flirtuoti su Marisa. Koulas nenorėjo pamatyti, kaip brolis padaro tokią pačią klaidą. Trumpas mokyklos laikų romanas – jau praeitis. Jis nė kiek nepavydėjo. Taip, Marisa gražuolė, tačiau jis jau yra tiek subrendęs, kad žinotų, kokie pavojai slypi aklos aistros liepsnose.
Būdamas profesionaliu ledo ritulio žaidėju, Koulas lengvai pelnydavo dailiosios lyties atstovių dėmesį. Bet po kurio laiko tokie santykiai ėmė prarasti prasmę. Džordanui prasimušus į Nacionalinę ledo ritulio lygą, Koulas su juo labai rimtai pasišnekėjo apie žymių sportininkų tykančias grėsmes, pinigus ir šlovę. Žinoma, šiandien Džordanas jau yra daug patirties sukaupęs profesionalas, bet Marisa vis tiek įkūnija paslaptis ir pavojingas viliones.
Koulas tai puikiai žino.
Jis įsitempė prisiminęs, kad dar aną savaitę Džordanas norėjo beatodairiškai pasiduoti Marisos kerams. Galbūt per šias dienas brolis buvo pernelyg užimtas, kad moteris būtų galėjusi jį pasiekti.
Koulas atidarė neužrakintas duris ir įėjo į namo vidų. Išgirdęs pirmuosius kūrinio Mes susitikome Venecijoje garsus, pagalvojo, kad mama vėl klausosi Koulo Porterio albumo Pabučiuok mane, Keite. Ponia Serengeti taip mėgo šį kompozitorių, kad jo garbei pirmagimį taip pat pavadino Koulu.
Pats vyras manė, kad jo gyvenimui visiškai nereikalinga muzika, juolab kad sukurta žymiojo Šekspyro opuso Užsispyrėlės sutramdymas motyvais. Visgi tai yra didelis sutapimas – galbūt pati visata siunčia kažkokį ženklą? Bet Koulas troško suvilioti Marisą tiek pat, kiek grįžti į profesionalų sportą. Nė piršto nepajudins. Tik pasistengs, kad visi Serengečiai laikytųsi nuo Marisos kuo atokiau.
Nuėjęs į užpakalinę namo pusę, Koulas rado motiną erdvioje virtuvėje. Kaip visada namie kvepėjo gėlėmis, gardžiausiais patiekalais ir… gerai pažįstamais įsipareigojimais.
− Koulei, − kreipėsi mama, pabrėžtinai ištardama žodžio gale trumpąją e, – kokia maloni staigmena, caro.
Nors jo motina išmoko anglų kalbos būdama labai jauna, vis dar buvo girdimas ryškus akcentas. Be to, ji kartais sumaišydavo angliškus ir itališkus žodžius. Ji dvidešimt vienų susipažino ir amžiams savo gyvenimą susiejo su Seržu. Tąsyk vyro tėvas atostogavo Toskanoje, o būsimoji ponia Serengeti dirbo restorano padavėja. Seržas ruošėsi aplankyti gausią ledo ritulio gerbėjų armiją Venecijos regione, tačiau nesuspėjęs to padaryti įsivėlė į aistringą romaną.
– Labas, mama, – Koulas iš didelio dubens, stovėjusio ant marmurinio stalo paviršiaus, paėmė keptos cukinijos gabalėlį. – Kur tėtis?
– Ilsisi, – ponia Serengeti mostelėjo ranka. – Juk žinai: svečiai jį nepaprastai išvargina. Šiandien atėjo lankomosios priežiūros specialistė, slaugytoja ir kineziterapija.
– Norėjai pasakyti kineziterapeutė?
– Juk taip ir sakiau, ar ne?
Koulas viską nuleido juokais. Mama šiuo metu vedė labai populiarią kulinarijos laidą vietinėje televizijoje. Gerbėjai savo laiškuose gyrė ponios Serengeti akcentą, o televizijos atstovai džiaugėsi, kad naujosios laidos vedėja prideda žiupsnelį autentikos. Koului tai buvo dar vienas mylimos, bet šiek tiek pašėlusios šeimynėlės pateiktas netikėtumas.
– Mamos ruoštas valgis mane varo iš proto. Ar jau ragavai itališkų virtinukų?
Koulas apsisuko ir išvydo po virtuvę slampinėjantį Džordaną. Ko gero, brolis atvažiavo tą pačią akimirką, kai Koulas peržengė namų slenkstį.
– Iš kur žinai, kad mama paruošė virtinukų?
Džordanas gūžtelėjo pečiais.
– Neseniai parašiau mamai žinutę. Ji tobulina virtinukų receptą kitos savaitės laidai, todėl būsime bandomieji ragautojai. Įdaras iš rūkyto kumpio, cikorijų ir pomidorų.
Kamila nepaprastai nudžiugo.
– Beje, ar jau pranešiau jums didžiausią naujieną? Greitai laidos pavadinimas bus pakeistas į Italijos skoniai su Kamila Serengeti.
– Juk tai nuostabu! – Džordanas pasilenkė ir greitomis pakštelėjo mamai į skruostą.
Koulas linktelėjo.
– Sveikinu, mama. Tuoj aplenksi ir pačią Lidiją Bastianič.
Kamila plačiai nusišypsojo.
– Mano vardas laidos pavadinime reiškia titolo. Puiku, tiesa?
– Nepakartojama, – pritarė Koulas.
Motina susiraukė.
– Bet man reikės pakviesti daugiau svečių.
– Argi tai nėra televizijos komandos užduotis?
– Tai mano laida.
Džordanas rankomis parodė gynybinį gestą.
– Mama, prisimeni, pernai aš viešėjau tavo laidoje. Per mane sudeginai svogūnus, kuriuos reikėjo tik šiek tiek apkepinti. O kai svečiavosi Koulas, taip pat sekėsi ne ką geriau.
Koulas su Džordanu buvo išties išvaizdūs, tačiau motinos vedamas kulinarinis šou niekada nepritrauktų prie ekrano ledo ritulio gerbėjų, ištisai maukiančių alų ir kemšančių traškučius.
Koului nespėjus pasisiūlyti dar kartą dalyvauti laidoje, Kamila nuėjo prie šaldytuvo ir tarstelėjo:
– Man
