ledo ritulį, vakar sužaidei puikias rungtynes. Būtum įmušęs dar vieną įvartį, jei Pelteris nebūtų paskutinę sekundę tavęs užblokavęs.
Džordanas pradėjo skųstis:
– Jis tikra rakštis užpakalyje visą sezoną, – dirsčiodamas į mamą ir tikrindamas, ar ji nieko nenugirs, pridūrė: − Vaikinui reikėtų aistringos meilužės.
Šnekoms pasisukus apie seksą, Koulas tvirtai sukando dantis.
– Ar Marisa Danieli su tavimi susisiekė?
Džordanas įtariai dirstelėjo į brolį.
– Kodėl klausi?
– Jai dar reikia bandomojo triušio labdaros kampanijai. Jei gerai supratau, buvai pasiryžęs juo tapti.
Džordanas papūtė lūpas.
– Kartais juo tapti nėra taip ir blogai. Be to, ji norėjo ne mano, o tavo pagalbos.
– Aš nesutikau.
– Pagirtina tvirtybė. Vaikinai iš persirengimo kambario būtų sužavėti.
– Prašau, kad nesutiktum ir tu.
– Nėra jokios būtinybės.
Koulas šiek tiek atpalaidavo pečius.
– Ji net nemėgino tavęs prisikviesti?
– Ne. Liaukis galvojęs apie mane kaip apie lengvą masalą. Nesu toks. Noriu pasakyti tau šį tą įdomaus.
Kamila padėjo dubenį su virtinukais ant stalviršio ir pareiškė:
– Pažiūrėsiu, kaip laikosi jūsų tėvas, ir netrukus grįšiu.
– Neskubėk, mama, – Koulas žinojo, kad Kamila labai jaudinasi dėl pernelyg lėto Seržo sveikimo. Po širdies smūgio jau praėjo keli mėnesiai, o tėvas vis dar neatsigavo, jei tai apskritai įmanoma.
Motinai išėjus iš virtuvės, Koulas negaišo laiko. Atsisuko į brolį:
– Ką pasakysi?
– Naują sporto salę Peršingo mokyklai įrengs įmonė JM konstrukcijos.
Koulas suspaudė lūpas. Marisa iškrėtė dar didesnę kiaulystę, nei kviesdama į pagalbą Džordaną.
Atsižvelgiant į tokių kompanijų kaip Serengečių ir JM konstrukcijos darbus, sporto salės statyba yra menkas laimikis. Bet tokiu darbu JM konstrukcijos pritrauks žiniasklaidos atstovų dėmesį.
Po galais. Konkurentų kompanija per pastaruosius kelis mėnesius du kartus nurungė Serengečius. Abi statybos įmonės veiklą vystė Naujojoje Anglijoje, nors kartais statomi objektai būdavo labai nutolę. Seržo pageidavimu Seregenčių konstrukcijų centrinis biuras buvo įkurtas Velsdeile, nors filialus jie turėjo Bostone ir Portlande, Meino valstijoje.
– Iš kur sužinojai? – neatlyžo Koulas.
– Iš vyrų bare Gauk ir šauk. Jei dažniau ten apsilankytum, ir tu išgirstum šviežiausias naujienas. Pamėgink.
– Ten vyksta daug svarbių dalykų, – Koulas prisiminė, kad būtent tame bare Marisa sužinojo, kur rasti savo buvusį vaikiną.
– Gėrimai neblogi, o moterys lankytojos tiesiog pasigėrėtinos.
– Keista, kad nematei ten Marisos.
Džordanas iš dubens išsitraukė atvėsusį virtinuką ir susigrūdo į burną.
– Ji nepanaši į tokią, kuri nuolat lankytųsi sportininkų pamėgtuose baruose.
– Daug ko apie ją nežinai.
Brolis nurijo kąsnį ir šyptelėjo.
– Net neabejoju.
– Džordanai.
– Šiuo pokalbiu tik tempiau laiką. Neseniai man buvo užduotas klausimas, ką ruošiuosi reklamuoti, o aš pasakiau, kad galiu skirti laiko nedidelei Peršingo mokyklos reklamai. Paklausiau, ar ką nors tai domintų.
– Stengiesi įsiteikti Marisai? – pašaipiai paklausė Koulas.
Džordano žvilgsnyje atsispindėjo šypsena.
– Taip ir žinojau, kad nenori prisidėti renkant labdarą. O jei tai būčiau padaręs aš, būtum suknežinęs man makaulę.
– Būtent.
– Tiesą sakant, man jos gaila. Tam, kad priviliotų įžymybę, ji buvo pasirengusi susigrumti net su tavimi.
– Ji žino, ką daro.
– Dabar Marisa atrodo nuostabiai. Ir jos tikslas mažų mažiausiai yra kilnus.
– Taip, – kieno pusėje yra Džordanas?
– Prisimeni Dženkinsą? Jis baigė mokyklą pora metų vėliau už tave ir kurį laiką žaidė jaunių komandoje.
– Prisimenu.
– Jis sakė, kad JM konstrukcijos sporto salės statybų konkursą laimėjo nelegaliai. Dženkinsui pasirodė keista, kad pasakoju komandos draugams apie labdaros rinkimą. Jis pagalvojo, kad elgiuosi labai kilniai, norėdamas padėti JM konstrukcijoms.
– Tai jau taip, – Koulas vos neprunkštelėjo. – Tau vis dar gaila Marisos?
Toji moteris apsukresnė už daugelį patyrusių sukčių.
Džordanas gūžtelėjo pečiais.
– Galbūt ji nė nenutuokia, kaip buvo įgyvendintas konkursas.
– Pamatysime. O jei ne, išsiaiškinsiu pats.
Gyvenimas pilnas pirmų kartų – kai kurie jų malonūs, kiti ne. Koulas buvo pirmas Marisos partneris, o dabar suteikė jai dar vieną pirmą galimybę. Moteris įžengė į Serengečių konstrukcijų būstinę – to anksčiau nebuvo dariusi.
Centrinis biuras buvo įrengtas pačioje raudonų plytų pastato, kuriame kadaise veikė gamykla, viršūnėje, prekybinės Velsdeilo miesto dalies pakraštyje. Įmonės tinklalapyje buvo rašoma, kad šis pastatas buvo renovuotas prieš dvidešimt metų Seržo Serengečio užsakymu ir tapo moderniu verslo kompleksu. Daugelį metų Marisa manė, kad niekada negalės įžengti vidun, bet štai dabar gavo asmeninį Koulo Serengečio kvietimą. Gyvenimas dažnai pateikia staigmenų.
Aišku, Marisai paskambino Koulo padėjėja. Bet ji tai priėmė kaip ženklą, kad pamažu vyras švelnina savo poziciją. Marisa puoselės viltį, kad ir kokia menka ji būtų. Ji neturėjo atsarginio plano. Nė nemėgino susisiekti su Džordanu Serengečiu, nes Peršingui reikia tik šios mokyklos absolvento. Be to, buvo įsitikinusi, kad Koulas neleistų broliui jai padėti.
Atsidūrusi
