gali atsikratyti įtampos bent jau bokso ringe. Labai mylėjo brolį, todėl nepavydėjo jam sėkmės. Būtų šlykštu. Nors Džordanas sėkmingai tęsė ledo ritulininko karjerą, o jo paties šlovės dienos jau praeityje. Be to, jaunėlis turėjo daug daugiau laisvės kasdienybėje.
Senasis Serengetis tikėjosi, kad bent vienas sūnus susies gyvenimą su šeimos verslu. Pasirodo, tai buvo lemta padaryti Koului.
Jis daugybę paauglystės vasarų praleido statybų aikštelėje, todėl puikiai išmanė šio verslo subtilybes. Visgi nesitikėjo, kad sporto karjera baigsis taip greitai, ir teks iš paskutiniųjų stengtis, kad būtų išlaikyta šeimos vienybė ir finansinis stabilumas. Po Seržo širdies smūgio Serengečių korporacijai atėjo ne pačios geriausios dienos, todėl Koulas iš visų jėgų dirbo, kad tai pasikeistų.
Kad ir kaip viskas susiklostytų, artimiausiu metu Koulas tikėjosi pasirūpinti savimi. Net jei jo ateitis nekybotų ant plauko, vis tiek norėtų investuoti ir įkurti nuosavą verslą. Ko gero, tai būtų susiję su sportu. Žinoma, jį ne ką mažiau viliojo ir trenerio karjera.
– Vis dar nepasakei, kodėl tavo tokia prasta nuotaika? – paklausė Džordanas, lyg jie nebūtų bokso ringe ir nemėgintų vienas kitam suknežinti kaulų.
Koulas susimąstė – kokiais žodžiais apibūdinti Marisą? Po netikėto jųdviejų sutikimo jautėsi taip, lyg į padus jam būtų pripilta švino. Jis – kūrėjas, o Marisa yra įgudusi naikintoja. Ji moka tik griauti. Tikra ragana.
– Šiandien statybų aikštelėje išdygo Marisa Danieli.
Džordanas atrodė sumišęs.
– Iš vidurinės mokyklos, – patikslino Koulas. Tuomet nuo Džordano veido dingo pikta mina.
Nors broliai baigė skirtingas mokyklas, Džordanas pažinojo Marisą. Juk ji Koulo gyvenime pasėjo tiek įtampos – ir dar jam besimokant paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje. Visi Serengečiai žinojo, kas yra Marisa Danieli. Ši moteris buvo ypač liūdnai pagarsėjusi.
– Patrauklioji Lola Danieli? – kilstelėdamas lūpų kampučius paklausė Džordanas.
Koulas niekada nemėgo šios pravardės – net prieš tai, kai pats ėmė laikyti Marisą Danieli vidurinės mokyklos Lolita, atvedusia jį į pražūtį. Marisa šią pajuokiamą pravardę įgijo dar mokykloje, nes jos apranga ir elgesys buvo tikra seksualumo priešingybė.
Koulas niekam nepasakojo apie aistringą seksą su Marisa. Jo broliai būtų sukurpę bjaurią istoriją apie apkiautėlės ir sportininko romaną. Aplinkiniai žinojo tik tiek, kad Marisa pergudravo Koulą – ji išdavė mokyklos direktoriui didžiulę paslaptį. Padarė tai taip lengvai, kaip įgudęs ledo ritulio žaidėjas paleidžia pergalingą įvartį.
Daugelį metų Koulas niekaip negalėjo iš galvos išmesti akimirkos, kai mokyklos direktoriui išsprūdo, kad šis apie išdaigą sužinojo būtent iš Marisos. Po šio įvykio jis nebekrėtė panašių pokštų.
Tiesa, vyras iki šiol nesusitaikė su tuo, kas įvyko paskutiniaisiais vidurinės mokyklos metais. Jo sporto karjera pasibaigė anksčiau, nei turėjo, todėl netikėtas Marisos pasirodymas vėl tai priminė. Kaip ir sakė Džordanui, jis mielu noru prisiėmė generalinio direktoriaus pareigas, tačiau tai dar nereiškia, kad šiam sprendimui priimti nereikėjo pastangų. Teks iš peties pasistengti, kad ištrauktų Serengečių konstrukcijas iš finansinės duobės.
Džordanas taip smogė broliui, kad šis vos išsilaikė ant kojų. Koulas buvo priverstas atsitokėti ir prisiminė, kur esąs.
– Netylėk, – erzino Džordanas. – Nemačiau Marisos nuo Peršingo mokyklos baigimo dienos.
– Iki šiandienos popietės būčiau galėjęs pasakyti tą patį, – atsakė Koulas.
– Kodėl ji sugrįžo? Nori dar kartą tau pakenkti? Būtent tada, kai išsigydei traumą.
– Labai šmaikštu.
– Visada buvau linksmuolis broliukas.
– Tavo broliška ištikimybė šildo man širdį, – pašiepė Koulas.
Džordanas iškėlė rankas į viršų, lyg norėdamas pasiduoti.
– Ei, neteisinu jos. Toji Marisa privirė tau daug košės – dėl jos kaltės negalėjai džiaugtis nugalėtojo laurais. Po to įvykio jos vengė beveik visi miestelio gyventojai. Bet, žinai, žmonės keičiasi.
Koulas smogė broliui kairiąja ranka.
– Ji nori, kad padėčiau Peršingo mokyklai surinkti lėšų naujos sporto salės statybai.
– Galbūt tai tik dingstis. Ji vis dar labai drąsi.
Marisa labai pasikeitė, tačiau Koulas nenorėjo broliui detaliai apie tai pasakoti. Šiandien pravardė patrauklioji Lola tikrai neskambėtų įžeidžiamai – tai ir yra pati didžiausia bėda.
Prieš atpažindamas Marisą, Koulas jau buvo spėjęs smarkiai susijaudinti. Lytinis potraukis jai buvo milžiniškas. Marisa Danieli – gundanti gražuolė aukštakulniais bateliais. Vidurinių mokyklų mokytojoms turėtų būti draudžiama šitaip atrodyti.
Marisa nebenešiojo akinių, ant pečių stambiomis garbanomis krito daug ilgesni plaukai. Ji nebeslėpė figūros po beformiais megztiniais. Maža to, Marisos kūnas buvo papilnėjęs ten, kur ir reikia. Ryškūs linkiai atrodė ypač moteriškai. Koulas puikiai žinojo, ką Marisa slepia po drabužiais – juk vieną kartą lietė, glamonėjo jos krūtis ir šlaunis.
Prieš Marisai atskleidžiant, kas ji, Koulas pamanė, kad po ilgos ir sunkios darbo savaitės jį aplankė tikrų tikriausias angelas. Deja, teko skaudžiai nusivilti, tačiau tada ji netikėtai atsidūrė jo glėbyje.
Tas kelias sekundes žiūrėdamas į Marisos veidą Koulas išgyveno daugybę prieštaringų emocijų: nuostabą, pyktį, susirūpinimą ir geismą. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, būnant šalia Marisos jį persekiodavo painūs jausmai. Koulas pirštų galiukais, regis, vis dar jautė minkštą moters kūną. Marisa siuntė tokius galingus signalus, dėl kurių akimirksniu išsijungdavo jo smegenys ir sustiprėdavo intymūs pojūčiai.
Džordanas stipriai smogė broliui į krūtinę.
– Nagi, nagi. Atrodai šiek tiek apsvaigęs. Nejaugi galvoji apie ją?
Koulas atsainiai nusišypsojo.
– Ji mano, kad jei padėčiau Peršingo mokyklai surinkti lėšų, tai išeitų į naudą ir Serengečių konstrukcijoms. Kaip reklaminė kampanija.
Džordanas šiek tiek atsitraukė, bet netrukus vėl priartėjo.
– Marisa gudruolė. Nieko negali prikišti.
Koulas burbtelėjo. Marisos pasiūlymas tikrai vertas dėmesio, tačiau vyras verčiau leis jam išmušti priekinius dantis, nei sutiks. Koulas nemėgo reklamos. Nuolatiniam reklamos agento nusivylimui, jis savo įvaizdžiu nesirūpino net tada, kai jo sporto karjera buvo pačioje viršūnėje. O nuo to laiko, kai perėmė į savo rankas Serengečių įmonę, Koulas rūpinosi tik tuo, kad verslas klestėtų. Viešieji ryšiai buvo visiškai apleisti.
Taip,
