penkiolikai metų Marisa buvo verta aistringų bučinių.
Moteris susiraukė.
– Ar tau viskas gerai?
– Taip. Tik esu nuolatos persekiojama mokyklos mokytojų.
Marisa išraudo.
– Jei norėjai atkreipti mano dėmesį, tai tau pavyko, – Koulas trūktelėjo galvą į tą pusę, iš kurios abu ką tik buvo atėję. – Sudominai daug vyrų sporto klube.
– Ne mano bėda, jei jie garbina išvargusias ir mažai uždirbančias mokytojas.
Koulas kone sprogo iš juoko.
– Stengdamasi mane prisivilioti į Peršingą, pervargai ir manai, kad per menkai uždirbi?
Marisa suspaudė lūpas.
– Nejaugi buvęs sužadėtinis, tas sporto agentas, tau nepatarė, kaip vilioti sportininkus? – svaidėsi įžeidinėjimais Koulas. Netrukus papurtė galvą. – Nebūčiau pagalvojęs, kad esi Selo Piacos skonio.
– Aš ir nesu jo skonio, – Marisa santūriai šyptelėjo, tarsi laikytų rankoje ledo ritulio lazdą. – Jis paliko mane dėl Vikės.
– Jis buvo tau neištikimas?
– Selas tai atkakliai neigė, tik nuolat skųsdavosi, kad jam reikia daugiau… sekso. Galiausiai prisipažino, kad sutiko kitą merginą ir pajuto jai trauką, – ji viską pasakojo taip, lyg pati netikėtų savo žodžiais.
– Vadinasi, Selas paliko tave, kad įsiverstų Vikę į lovą, – Koulas šaltai vyptelėjo. – Galėčiau jį perspėti, kad toji mergina ne itin mėgsta intymias išdaigas.
– Nebūk toks šiurkštus.
Po galais, jei tik Koulas galėtų patarti Selui. Vikės su Marisa negalima lyginti. Pirmoji – lyg mažo kaloringumo gėrimas, kuriuo neįmanoma numalšinti troškulio, o štai antroji – saldžiausias desertas, galintis pražudyti.
Visgi jis niekaip nepajėgė užmiršti fakto, kad Marisa ir Selas buvo susižadėję. Piaca – tikras sporto pasaulio ryklys, trokštantis būti dėmesio centre. O bent jau vidurinės mokyklos laikais Marisa visiškai nesidomėjo sportu, žinoma, išskyrus trumpą romaną su ledo ritulio komandos kapitonu.
Kita vertus, Koulas keletą kartų buvo sutikęs Selą sporto renginiuose – pasirodė, kad tai mielas, niekuo neišsiskiriantis vyras. Vidutinio kūno sudėjimo, paprastų veido bruožų – nykus ir paprastas. Nieko keisto, kad Marisa palaikė Selą vertu pasitikėjimo. Deja, jųdviejų santykiai nesiklostė taip, kaip mergina to tikėjosi.
– Kada išsiskyrėte? – pasiteiravo Koulas.
– Sausį.
Koulas su Vike santykius nutraukė dar lapkritį.
– Bijai, kad Vikė apgavo tave su paprastu sporto agentu? – šelmiškai paklausė Marisa.
– Ne, – santykiai su Vike buvo tiesiog nuotykis, kurio net nepavadinsi meilės romanu. Visgi Koulas troško dar labiau išprovokuoti Marisą. – Netgi buvę ledo ritulio žaidėjai yra laikomi pranašesniais už sporto agentus.
Marisos akyse sužibo liepsnelės.
– Vadinasi, manai, kad nuo vidurinės mokyklos ritausi tik žemyn?
– Tu vienintelė gali atsakyti į šį klausimą, mieloji.
Tyčia kurstydamas Marisą, Koulas jautė malonumą. O ji iš paskutiniųjų stengėsi išlikti rami ir paslaugi, lyg jos su Koulu niekas nesietų.
– Tavo puikybė mane palieka be žado.
Koulas nelinksmai nusišypsojo.
– Dažnai moterims padarau būtent tokį įspūdį, juk mano toks didelis…
– Užsičiaupk!
– …prestižas. Tikėjaisi, kad sakinį užbaigsiu kažkaip kitaip?
– Tu tiesiog nepakenčiamas.
– Vadinasi, pasiduodi? – Koulas apsidairė. – Puikus bandymas. Žinai, abu kaip reikiant apsižodžiavome. Bet aš priimu tavo pralaimėjimą šiame mūšyje.
– Priimi taip pat, kaip priėmei mano atsiprašymą?
Koulas galvos judesiu parodė į sporto salės pusę.
– Ar tai, kas įvyko ringe, buvo atsiprašymas?
Ji linktelėjo.
– Priimk atsiprašymą arba lik įsižeidęs.
– O jei liksiu įsižeidęs?
Marisa trūktelėjo lūpas, o akyse sužibo keistos ugnelės.
– Tuomet griebsiuosi atsarginio plano. Laimei, Džordanas jau pakuždėjo puikią idėją. Belieka įtikinti Peršingo mokyklos vadovybę, kad tavo brolis bus puikus pakaitalas.
Marisa jau norėjo apsisukti, tačiau Koulas sugriebė ją už rankos, neleisdamas išeiti.
– Laikykis atokiau nuo Džordano, – perspėjo. – Jau apkartinai gyvenimą man. Nesielk taip antrą kartą.
Koulas susižavėjo Marisa daugiau nei prieš dešimtmetį. Ir, nepaisant to, kaip viskas susiklostė, vis dar juto jai didelę trauką. O, kad Džordanas žinotų to meilės romano smulkmenas…
– Aišku, džiaugiuosi, kad laikai mane klastinga ragana, bet Džordanas jau suaugęs ir sprendimus gali priimti pats.
– Aš nejuokauju.
– Aš irgi. Jau baigiasi laikas, per kurį privalau surasti mokyklos rėmėją.
– Džordanas negali juo tapti.
Marisa išsilaisvino iš vyro gniaužtų.
– Dar pamatysime. Viso gero, Koulai.
Vyras liūdnai stebėjo, kaip Marisa išeina iš sporto salės.
Susitikimas baigėsi ne taip, kaip ji tikėjosi. Deja, Koului šio pokalbio rezultatai taip pat nepatiko.
Po velnių.
Jis privalo apsaugoti Džordaną nuo Marisos. Ir turi tai padaryti neištardamas lemtingų žodžių: aš su ja permiegojau.
3
Koulas turėjo laukti visą savaitę, kad pasišnekėtų su Džordanu, nes brolis trejas varžybas žaidė išvykoje. Koulas nusprendė, kad tėvų namai – geriausia vieta atviram pokalbiui. Išlipęs iš savo „Range Rover“ pakėlė akis į dangų ir išvydo tamsius audros debesis. Taip. Toks oras puikiai atspindėjo jo nuotaiką.
Pamatęs, kad žiedinėje stovėjimo aikštelėje brolio automobilio dar nėra, Koulas užgniaužė sukilusį nekantrumo jausmą. Jis turėtų greitai
