gi, klausimas nebuvo nei įdomus, nei apgalvotas, bet atsakymas galėjo būti nuodugnesnis. Juk jam nebūtų sunku su ja pasišnekučiuoti, tiesa?
Jis stabtelėjo, atvėrė duris ir mostelėjo, kad ji įeitų pirma. Jai einant pro šalį, jis įdėmiai ją nužvelgė, bet ką apie ją mano, nebuvo galima suprasti. Ji nevalingai šyptelėjo. Bet pasijuto kvailokai, nes jo veidas išliko abejingas, tik žvilgsnis tapo atidesnis.
Jo abejingumas ėmė jai įkyrėti kaip žadintuvo skambutis. Ji čia tik iš reikalo, o ne dėl įnorio, ir jis neturėtų jos versti jaustis nejaukiai. Ji išsitiesė ir ryžtingai bei išdidžiai įžengė į kambarį. Ankstų rytą jos jau čia nebebus.
Bet ji netoli tenužingsniavo.
– Vaje, šis miegamasis nuostabus… ir koks didžiulis! Lovoje galėtų miegoti šešių asmenų šeima.
Kambario viduryje stovėjo įspūdingo dydžio lova, o aplinkui keletas sofų ir kėdžių, apmuštų žalsvų atspalvių kartūnu. Iš vienos balto marmuro židinio pusės stovėjo senovinis rašomasis stalas, o iš kitos – tualetinis stalelis.
Jis nekreipė dėmesio į jos susižavėjimo šūksnius ir nuėjo prie durų.
– Atnešiu jums drabužių.
Jam dingus, ji padarė grimasą. Ar jai tikrai reikia rodyti tokį entuziazmą? Gerai – nuo šiol tvardysis kalbėdama su rūmų savininku.
Dvejos durys vedė į vonios ir persirengimo kambarius. Vonios kambaryje ji ilgesingai pažvelgė į dušą. Jis nebus sužavėtas, jei grįžęs ras ją užsisklendusią vonios kambaryje ir išgirs duše tekant vandenį, lyg ji būtų savo pačios namuose…
Būtų labai nepatogu. Priverstinai atsidūrus pas kaimyną šią nakties valandą…
Bet tada sukikeno įsivaizdavusi, kokia bus jo veido išraiška, jei grįžęs ras vonios kambario duris užrakintas ir išgirs ją po tekančiu vandeniu visu balsu plėšiant melodijas.
Bet vos išėjusi iš vonios kambario Aidina liovėsi juoktis, nes pamatė lygiai tokią jo miną, kokią įsivaizdavo. Ji paraudo, nes jis nutvilkė ją atšiauriu žvilgsniu.
– Ar kas nors ne taip?
– Ne… tik vaikštant mano permirkę batai kvarkia kaip antis.
Ak, kad juos kur. Taigi atseit susitvardė. Kaip čia taip?
Jis pažvelgė į ją, lyg abejotų dėl jos psichinės būklės. Tada papurtė galvą ir padėjo ryšulį ant kėdės prie židinio.
– Palįskite po dušu ir persirenkite. Jums reikia išsiplauti ir išsidžiovinti drabužius, kad turėtumėte kuo rytą apsirengti. Koridoriaus gale yra skalbykla – prašom naudotis.
Tai taręs nusisuko. Neatsigręžęs jis palinkėjo labos nakties.
– Ar galėčiau gauti ko nors atsigerti po dušo?
Išgirdęs klausimą, jis akimirką stabtelėjo vėl įtempdamas plačius pečius.
Jam atsisukus, ji gūžtelėjo ir atsiprašomai nusišypsojo.
– Norėčiau ko nors, kas mane sušildytų. Jei pasakytumėte, kur virtuvė, aš ten trumpam užbėgčiau.
Jis nusivaipė. Ir ji pagalvojo, koks jis būtų žavus, jei nusišypsotų, nes ir jo vyptelėjimas atrodė įspūdingas. Kažin ar jis iš viso šypsosi?
– Išėjusi iš miegamojo pasukite kairėn ir rasite dar vienus laiptus, jais nusileisite į vakarinį priestatą. Virtuvės durys penktos kairėje pusėje.
Jis pasisuko ir išėjo nespėjus jai nė padėkoti.
Aidina sunkiai atsiduso. Jis toks kandus su visais ar tik su ja?
Dievaži, versle ji sutikdavo nemaža atžarių žmonių, bet šis vyras ją trikdė. Jo draugijoje jautėsi, lyg juos skirtų nematoma siena. Ji gerai sutardavo su daugeliu – su ja žmonės atsipalaiduodavo. Tačiau bendraudama su juo aiškiai jautė, kad jam sutarti su žmonėmis yra sunku.
Padėjusi ant lovos, atrišo ryšulį ir rado minkštos pilkos medvilnės pižamos kelnes ir žydrus marškinius, į juos buvo įvyniotas dantų šepetėlis ir pastos tūtelė.
Širdis jai keistai suspurdėjo pagalvojus, kad teks apsivilkti jo drabužius, ir nepajuto, kaip prispaudė juos prie nosies. Užmerkusi akis įkvėpė svaiginančio ką tik išskalbtų skalbinių aromato, bet nebuvo nė užuominos to kvapo, kurį užuodė atsitrenkusi į jį. Druskos ir žolės… sodraus, aštraus, vyriško aromato, kurį prisiminusi net aiktelėjo. O dar ji norėjo apkabinti jį per liemenį. Amžinai likti prigludusi prie tvirto jo kūno.
Ji užvertė į viršų akis. Ką sau mano? Šis vyras šaltas kaip ledas.
Šiaip ar taip, tai nesvarbu. Ateis rytojus, ir tikriausiai jo daugiau nebematys. Be to, šiuo metu vyrai jos nedomina. Pernelyg brangi sunkiai įgyta laisvė. Nori pati būti atsakinga už savo likimą. Pati priimti sprendimus.
Praeis naktis, ir jos čia nebebus. Grįš į darbą, o vakarais valgys picą ir žiūrės serialus. Bus viskuo patenkinta, ir nėra ko čia purkštauti.
2
Šešiolika miegamųjų, aštuoni priimamieji. Pokylių salė, kurioje telpa daugiau nei trys šimtai svečių. Dvi bibliotekos ir daugybė kitų kambarių, į kuriuos jis retai užsuka. Ir vis vien ima pyktis, kad reikia dalytis šiais didžiuliais rūmais su kuo nors kitu. Suprato, kad pyksta be reikalo. Jau beveik vidurnaktis. Po keleto valandų jos čia nebebus. Bet keletą pastarųjų metų gyveno atsiskyręs ir paskendęs darbuose, tad nors vieną naktį praleisti namuose su kuo nors kitu atrodė nemalonu ir nepriimtina.
Prieš dvejus metus po gluminančio ginčo su seserimi suprato, kad turi susitelkti į tai, kas jam geriausiai sekasi ir ką geba kontroliuoti – savo darbą. Jį išvargino ir nuvylė Orlos nuolat keliami ginčai dėl to, kuris iš jųdviejų teisus, ir jam palengvėjo iškeitus sudėtingą bendravimą į paprastus ir aiškius darbo santykius.
Jam nė nereikėjo, kad Orla primintų, jog jis nemoka palaikyti santykių, nors ji nuolat mielai tai darė, pakako pamatyti skausmingą sesers veido išraišką, kai manydavo, kad brolis jos nestebi.
Jis ir dabar nesupranta, kas buvo ne taip. Kur jis suklydo. Kadaise jiedu buvo tokie artimi. Po mamos mirties jautėsi išsigandęs ir vienišas, manė, jog plyš širdis. Bet jam padėjo išsikapanoti visada linksma ir besišypsanti Orla.
Kai Orla buvo šešiolikos, mirė tėvas, ir beveik per naktį ji pasikeitė. Iš nerūpestingos tapo niūri ir nekalbi, ir jųdviejų kadaise stiprus ryšys nutrūko.
Medžio šaka brūkštelėjo į lango stiklą, ir jis krūptelėjęs grįžo į dabartį.
Pasistatė skardinę dėžutę arbatos šalia beužverdančio virdulio. Tada brūkštelėjo viešniai raštelį, kad ji gali naudotis viskuo, ko tik prireiks. Mintyse nepaliaujamai girdėjo tėvą, barantį jį už atšiaurumą. Dar kartą jam buvo priminta, kokie jiedu su tėvu buvo skirtingi.
Baigęs rašyti pamanė, kad geriau jam išeiti, kol ji dar nenusileido. Bet susilaikė
