jai už nugaros – nelietė, bet jo kūno šiluma apgaubė Karlę. Ji pajuto, kaip kartu su pulso tvinksniais kūnu perbėgo karštis ir susitelkė pilve. Šis pojūtis buvo nepažįstamas… ir jaudinantis. Jo kvėpavimas glostė sprandą – ji suvirpėjo nuo stiprėjančio jaudulio.
Delnai slysdami šildė nuo vėsos ir lietaus drėgmės pašiurpusius pečius. Karlė juto, kaip ją visą tarsi apgaubia Tailerio kvapas.
Jo prisilytėjimas buvo nedrąsus, atsargus, bet kai ji nesujudėjo, Taileris pasilenkė arčiau – krūtinė vos juntamai prigludo prie jos nugaros, šlaunys slystelėjo jos šlaunimis. Ji vėl suvirpėjo.
Jo pirštai toliau švelniai lyg plunksnelės glostė jai rankas – aukštyn ir žemyn. Taileris lėtai, trūkčiojamai įkvėpė ir delnais tvirtai apglėbė Karlės pečius. Ji juto, kaip jis dvejodamas sulaikė kvėpavimą. O kai pagaliau prabilo, balsas buvo tylus ir virpėjo:
– Geidžiu tavęs. Ko gero, užsigeidžiau tą pačią akimirką, kai tik pamačiau.
Lūpos labai švelniai prisilytėjo prie jos kaklo ir Karlė sustingo. Taileris lėtai prisitraukė ją prie savęs, priglaudė jos nugarą sau prie krūtinės ir laukė stipriai laikydamas prispaustą prie tvirto kūno.
– Geidžiu tavęs, – pakartojo jis. – Lik su manimi.
Karlė tik pačiose beprotiškiausiose svajose vaizdavosi Tailerį tariantį jai tokius žodžius. Tai buvo neįtikėtina. Siaubinga.
Tai buvo slapčiausia jos svajonė.
Ji sunkiai nurijo seiles, stipriai užsimerkė ir sušnibždėjo:
– Ir aš tavęs geidžiu.
2
Taileris atlošė galvą, lėtai iškvėpė ir pamėgino atsipalaiduoti. Neįtikėtina, kaip labai norėjo išgirsti tokį atsakymą. Ji pasiliks.
Jis nesuprato nei savo, nei jos reakcijos. Suvokė tik tiek, kad trokšte trokšta prie jos priartėti. Visai neseniai nepažįstamoji stovėjo tarpduryje tokia moteriška ir nepasitikinti. Kitaip nei visos moterys ji nedemonstravo pranašumų, atrodė, kad jų nė neprisimena, nors provokuojantis haremo kostiumas išties ją labiau apnuogino nei pridengė. Net ir dabar atrodė tokia pažeidžiama, tokia atsargi.
Taileris palinko į priekį, įkvėpė jos aromato, paskui priglaudė delną prie švelnaus pilvuko. Ji krūptelėjo ir atsitraukė. Nustebintas tokios reakcijos jis sustingo. Vėl spustelėjo jai pečius.
– Ššš. Aš tavęs nenuskriausiu.
Ji buvo keistai tyli, virpėjo visu kūnu. Taileris suprato, kokia iš tiesų tyra ši būtybė. Prisiminė, kaip reagavo į jo susidomėjimą. Elgėsi atsargiai, ir ne be reikalo. Iš pradžių Taileris sutriko, paskui pajuto sukrebždant tą patį keistą poreikį globoti. Nenorėjo jos išgąsdinti, nenorėjo, kad jai būtų su juo nejauku. Jis užsimerkė ir atsargiai apsivijo ją rankomis.
– Niekada tavęs nenuskriausčiau.
Ji apglėbė delnais jo rankas, sukryžiuotas jai ant krūtinės, ir tyliai parodė pasitikėjimą. Taileriui suspaudė širdį. Jį taip smarkiai veikė ši nepažįstamoji. Jis nusišypsojo, pasitrynė smakru jai į smilkinį ir atsuko ją į save.
Delnu apglėbęs jos smakrą, kilstelėjo savęs link. Matė, kaip didelėse akyse atsispindi blausi šviesa. Palengva, labai atsargiai Taileris pasilenkė ir prigludo lūpomis prie jos burnos. Bučinys buvo ne godus, bet švelnus ir saldus. Atrodė, kad ji svarsto, kur dėti rankas, o paskui švelniai nuleido jas Taileriui ant krūtinės. Jis tyliai sudejavo ir prisitraukė ją arčiau.
– Praverk lūpas, – paragino, neatitraukdamas savųjų.
Ji aiktelėjo ir pakluso. Taileris ją erzino – glamonėjo burną, atsargiai lyžčiojo lūpas, prisilytėdavo liežuviu prie liežuvio.
Po kelių akimirkų jis atsitraukė. Ji buvo pirštais tvirtai įsikibusi jam į krūtinę ir tyliai dūsavo. Susijaudinęs Taileris instinktyviai prisispaudė klubais jai prie pilvo. Ji, regis, apstulbo, pajutusi tokį akivaizdų jo geismą. Jis mėgavosi jos reakcija ir stebėjo, kaip jos akys lėtai užsimerkia. Niekas niekada nebuvo sukėlęs jam tokių pašėlusių, netramdomų jausmų, neprivertęs jausti tokio budinančio pojūčių antplūdžio, kaip šis nekaltas pritarimas.
Nepažįstamosios kaukė trukdė, tad Taileris prisilietė prie jos. Ji staiga atsitraukė ir užsidengė ranka burną. Tailerio raumenys įsitempė.
– Aš ne… – jis sudvejojo, paskui papurtė galvą. – Atleisk. Aš tik… tai atrodo taip… teisinga.
Ji irgi papurtė galvą.
– Negali nuimti man kaukės.
Jis kilstelėjo antakius.
– Nenoriu, kad sužinotum… kas aš.
Taileris žingtelėjo prie jos, juto, kaip vis labiau kaista. Ši moteris – žaviausia iš visų jo kada nors sutiktų. Pamėgino priversti ją pasižiūrėti į jį, bet nepažįstamoji nusisuko. Atrodė nepaprastai erotiška – tokia kukli, bet vilkinti gundančiu kostiumu. Taileris palietė jos smakrą ir vėl atsuko veidą į save.
– Ko tu nori?
Ji sunkiai nurijo seiles ir sušnibždėjo:
– Tavęs. Šito. – Ir palinko prie jo.
Taileriui užėmė kvapą ir jie vėl ėmė bučiuotis. Jo liežuvis glamonėjo jos burnos gelmes, jis traukė nepažįstamąją vis arčiau savęs, jausdamas, kaip stiprėja geismas. Galvojo jau ne tik apie nepasotinamą savo aistrą. Dabar jį akino noras duoti šiai moteriai viską, ko ji prašė, viską, ko galėjo tikėtis. Nenorėjo, kad pasigailėtų juo patikėjusi. Taileris nenorėjo, kad nepažįstamoji apskritai ko nors gailėtųsi.
Kai jis pakėlė galvą, ji virpėjo ir gaudė orą, smulkutės rankos buvo tvirtai įsikirtusios jam į marškinius. Taileris lėtai prisilietė prie mažai ką dengiančios jos palaidinės sagų, šįkart pamiršęs kaukę.
– Paslaptingoji dama.
Jo balsas buvo žemas ir duslus. Taileriui atsegus pirmąją sagutę, ji suvirpėjo. Kai saga išslydo iš kilpelės, jis pakėlė akis į nepažįstamosios veidą norėdamas pasitikrinti reakciją.
Ji delnais įsirėmė į sieną sau prie klubų, bet nesipriešino. Taileris nusišypsojo ir nuleidęs akis stebėjo, kaip lėtai išsilaisvina moters krūtys.
Buvo atsegta ir antroji sagutė. Jis lietėsi prie jos atsargiai, tik viena ranka, kad neišgąsdintų. Trečioji saga vos laikė audinį. Taileris pirštu perbraukė tarp krūtų, slystelėjo iškilumais, paskui – aukštyn iki kaklo. Tada pažvelgė į putlias lūpas, apvedė jas piršto galu ir švelniai spustelėjęs nuslinko vidine apatinės lūpos puse.
Ji pravėrė lūpas ir instinktyviai liežuviu apsivijo jo piršto galiuką. Taileris užsimerkė ir lėtai, skausmingai įkvėpė. Kai vėl pažvelgė į nepažįstamąją, ši nepatikliai stebėjo jį, blausiuose šešėliuose jos akys atrodė tamsios. Taileris pasilenkė ir labai atsargiai, švelniai ją pabučiavo, lūpos nuslydo jos smakru, žemyn
