čia gydome kitaip, ponia Olbrait.
– Patarėte jai daryti mankštą. Aš pasiūliau masažą, ar tai ne tas pats? O dėl šios žinutės, atsiųstos telefonu… – Klerė pamosavo popieriaus lapu. – esate nepatenkintas tik jūs. Pacientė, regis, šįryt iš kabineto išėjo netgi labai laiminga.
– Kalbu ne apie tai, – atkirto gydytojas.
Vyras atrodė šiek tiek sutrikęs ir Klerė nutarė jį paerzinti.
– Nejaugi mūsų tikslas nėra padaryti viską, kad mūsų ligoniai jaustųsi laimingi?
Džeisonas metė įniršusį žvilgsnį.
– Būkite maloni ir pirmiau pasitarkite su manimi, ponia Olbrait.
Jai kilo noras atšauti Klausau, kapitone, bet nutylėjo, pamačiusi, kad gydytojas Rodžeris jau žvelgia švelniau, o įtampa akyse visai išnyko. Šis vyras tikrai nejaukiai jautėsi bendraudamas su žmonėmis. Bet gal tik su ja? Norėdama nusikratyti slogučio, Klerė šyptelėjo.
– Gerai. Bet ir jūs gal galėtumėte būti malonus ir vadinti mane vardu – Klere?
Džeisonas dar kartą žvilgtelėjo į ją, dalykiškai linktelėjo sutikdamas ir išskubėjo iš kabineto.
Klerė atsisėdo ir nusviedė rašiklį ant stalo. Tai moteriai ji neliepė tučtuojau bėgti ir nusipirkti vaistažolių, įbrukusi sąrašą į rankas, nesakė negerti vaistų. Tik patarė kasdien darytis masažą, nes tai padėtų išbristi iš depresijos. Ir pacientė mielai pritarė, net parašė padėką savo gydytojui už papildomą naują procedūrą.
Kodėl ji užkliuvo tam bambekliui Džeisonui Rodžeriui?
Klerė perbraukė ranka per plaukus ir susimąstė apie vyrą, kuris ką tik išėjo iš kabineto. Nieko nežinojo, bet galėtų lažintis iš pirmos algos, kad jis išgyvenęs skausmingų dalykų. Gal Džeisonas – vienas tų, kurie, praradę tikėjimą laime, tampa pilni pagiežos? Kad ir kas nutiko, Klerei kilo netikėtas noras elgtis taip, kad jam būtų malonu. Tiesiog nepaleisti šio vyro iš akių.
Baigėsi pirmoji darbo klinikoje diena ir Klerė, susirinkusi asmeninius daiktus, ruošėsi namo. Ateityje, konsultuodama gydytojo Rodžerio ligonius, bus atsargesnė. Nenorėjo dar vieno nemalonaus ginčo.
Prisiminus dar kai ką moters akys išsiplėtė. Gal Dženė Vatli, universiteto studentė, neprasitarė gydytojui Rodžeriui apie patarimą kasdien daryti akių mankštą, kad neskaudėtų galvos.
Vos Klerė spėjo išjungti kompiuterį, vėl įlėkė Džeisonas.
Klerė suspaudė lūpas ir ištiesino nugarą.
– Kas per velnias tas natrum muriaticum ir kodėl jį rekomendavote pacientei?
– Matau, kad skaitote įrašus apie mano pacientų sveikatos pagerėjimą. – Klerė supyko, kad ją tikrina, bet užgniaužė nepasitenkinimą ir apėjo aplink stalą. Įsidrąsinusi įsistebeilijo kolegai į akis, bet susidūrė su šaltu bereikšmiu žvilgsniu. Šis vyras nepakenčiamas, ir ji tai jautė dar stipriau negu ryte. – Visi žino, kad valgomoji druska arba druskos tabletės slopina dažnus negalavimus.
– Pavyzdžiui…
– Pavyzdžiui, galvos skausmą, kuris patiriamas dėl akių įtampos. Dženė Vatli jau ilgiau kaip metus skundžiasi dėl galvos skausmo. Ji yra tipiškas pusiausvyrą praradusio žmogaus pavyzdys. Veidas išbalęs, panašus į vašką. Pavargusi, lūpų kampučiai įtrūkę. Nervinga, liguistai jautri ir įsitempusi. Ir jai kasdien, tuo pačiu dienos metu užeina tvinkčiojantys galvos skausmai.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
