aš su suknele, – tarė ji mėgindama pristabdyti veiksmą. Niekada nebuvo važiavusi motociklu, juolab su tokiu vyru. – Ir aukštakulniais. Kas jei nukrisiu?
Savininkiškai uždėjęs ranką jai ant klubo jis pasuko į save, paėmė iš jos šalmą ir užmaukšlino ant galvos.
– Nenukrisi, – susikaupęs Nikas sukišo išsipešusias sruogas po šalmu ir Evos gerklėje vėl šoktelėjo pulsas. – Jei tik tvirtai laikysiesi.
Užveržęs šalmo dirželį jis nykščiu paskui slystelėjo jos smakru. Mažytis prisilietimas privertė suvirpėti, o liežuvis išslydo iš burnos aplaižyti lūpų, kurios išsausėjo kaip dykuma.
Nikui nuleidus akis Eva suspaudė lūpas, nekantrumas buvo tiesiog nepakenčiamas. Kai jo akys vėl pakilo jai prie veido, ji pastebėjo, kad jis linksmas. Ir keistai įsitempęs.
– Kur nori važiuoti? – paklausė jis.
Kur tik veši.
Eva nuginė impulsyvią mintį ir dar impulsyvesnę įtampą, nuo kurios vibravo visas kūnas.
Ji negali to daryti. Tai ne tik impulsyvu, bet ir neapdairu, nepriimtina. O ji niekada nesielgdavo neapdairiai.
Tačiau nuslūgus įtampai suprato, kad galbūt tai ir yra jos problema. Tą minutėlę, kai negalėjo apsispręsti, visas puikiai sudėliotas jos gyvenimas išsivyniojo prieš ją kaip ilga nuobodi drobė ir jos liežuvį pagavo impulsyvumas.
– Nežinau, sakyk tu, – sušnabždėjo, žodžiai nuskambėjo taip laisvai, kad ji net sukikeno.
Nikolas Delisantras taip pat nusijuokė.
– Matai, visai nesunku, – tarė jis su stebinančia nuojauta.
Eva sustingo. Ar jis suprato, kaip jai tai svarbu? Kad apie nuotykius ji skaitė tik knygose? Kad jos gyvenimas buvo dinamiškas kaip tapetai su magnolijomis?
– Šok ir važiuojam, – paragino Nikas, o ji nuvijo žeminančią mintį. Iš kur jis žino? Juk visai jos nepažįsta.
Pagalvojusi, kiek daug apie jį žino, sutramdė geliančią kaltę. Kai tik jie pasivažinės, Eva iškart pasakys, kas ji tokia, ir susidurs su pasekmėmis, tačiau dabar ji norėjo pasiduoti emocijoms.
Eva pasitaisė ant galvos šalmą, bet nužvelgusi didžiulį motociklą sudvejojo.
Patirti nuotykį gerai, tačiau kaip, dėl Dievo, užsiropšti ant tokio didelio motociklo? Su keturių colių aukštakulniais ir aptempta suknele?
Atsistojęs Nikas numygo vieną pedalą ir monstras nubudo. Eva krūptelėjo išgirdusi garsų sprogimą.
– Hmm… aš nežinau, kaip!.. – sušuko per variklio triukšmą. – Kaip man?.. – Jis pajudino riešus ir triukšmas virto griausmu. – Ar gali man paaiškinti, kaip užsiropšti?
Jam lengvabūdiškai nusišypsojus per petį Evos skruostus vėl užliejo raudonis.
Tai tiek tos laukinės Evos Redmond. Koks nevykėlis prašo paaiškinti, kaip užlipti ant motociklo?
Apsisukęs Nikas nuleido akis į jos kojas.
– Spėju, kad teks pakelti sijoną. – Jo akyse blykstelėjus piktdžiugai raudonis pakilo iki pat plaukų, o plonyčiai plaukeliai ant sprando pasišiaušė. Nikas pasilenkė ir atvertė trumpą pedalą virš išmetamojo vamzdžio. – Lipk ant jo, o paskui įsikibk man į ranką. – Ir ištiesė ranką.
Prikandusi apatinę lūpą Eva nerangiai kilstelėjo sijoną.
– Na štai, – sumurmėjo ji griebdama Nikui už rankos. Pajuto, kaip jo dilbio raumenys įsitempė jai ropščiantis ant viršaus.
– Lėčiau, – ramino jis. – Nėra ko skubėti.
Eva viltingai šyptelėjo ir meldėsi, kad raudonį nuslopintų blanki šviesa ir kad neparverstų jųdviejų ant šaligatvio. Tuomet giliai įkvėpė ir permetė koją.
Nikas ją truktelėjo ir ji klestelėjo ant sėdynės. Nuo tokios gausybės pojūčių plaučius užplūdo daug oro. Motociklo vibracija kilo jos nugara, prisilietę prie tvirtos jo nugaros Evos speneliai virto stangriomis viršūnėmis. Pakėlus suknelę ir intymiai susilietus su jo džinsais, vidinių šlaunų oda įspėjamai pašiurpo.
Tvirti jo raumenų kontūrai matėsi net per drabužius, raudonis tapo dar ryškesnis.
O Dieve, ji niekada nebuvo taip arti vyro. Niekada. Kūnu bėgantys pojūčiai buvo nepaprasti ir kartu stingdantys. Ji atsilošė jaudindamasi, kad bado jį speneliais, tačiau dėl to jo džinsais aptemptas užpakalis tik dar labiau įsispraudė jai tarp šlaunų. Eva ranka pasivėdavo veidą įsitikinusi, kad ją trisdešimčia metų per anksti užplūdo menopauzės karštis.
Kas privertė ją sutikti? Kas, jei nuo tiek pojūčių nualps ir nukris nuo motociklo? Tada bus pervažiuota tramvajaus ir sumaitota liks gulėti vidury San Fransisko gatvės?
– Apkabink mane per liemenį, – šiurkštus tonas nutraukė panikos ataką ir Eva instinktyviai pakluso. Apglėbusi priglaudė skruostą prie lygaus kašmyro megztinio ir sulenkė pirštus mėgindama nekreipti dėmesio į jo tvirtus pilvo raumenis.
Motociklui trūktelėjus iš vietos Eva tvirtai užmerkė akis. Ją užplūdo dar daugiau pojūčių, prasiveržusi jėga privertė šoktelėti pulsą.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
