žengė žingsnį jos link, ir tarpo tarp jų nebeliko.
– Taip elgtis negali.
– Ką nori pasakyti? – Jis stovėjo pernelyg arti. Taip arti, kad ji jautė jo šilumą, aromatą, jėgą.
– Negaliu leisti, kad sutrikdytum šią ypatingą dieną.
– Nė neturėjau tokių ketinimų, – pasakė ji. – Aš tik…
Jis pertraukė ją, kalbėjo tyliai ir atkakliai.
– Aleksas su Dela patyrė daugiau, nei žinai. Leisk jiems ramiai švęsti jų pasišventimo vienas kitam dieną. Jei tuojau pat išvyksi, kils dar daugiau spėlionių nei tau atsiradus, ir dėmesys nukryps į mus, o ne į juodu. O taip neturėtų būti. Pasirodei nekviesta. Bet vis dėlto tebesi teisėta mano žmona. Nors gyvename atskirai, vis vien turėtum pasisveikinti su Aleksu ir Dela ir juos pasveikinti šia proga. Tik prašau tavęs elgtis kaip pridera.
Ir kodėl jam būtinai reikia remtis jos įgimtu teisingumo jausmu?
– Manau, kad galėčiau pasisveikinti, – neryžtingai pasakė ji. Nors bus itin sunku sveikinti laimingą porą sėkmingos santuokos proga pačios santuokai byrant į šipulius. – Pasišnekučiuosiu su jais ir netrukus nemačiomis grįšiu į laivą.
Kristas papurtė galvą.
– Tai sukeltų daugiau sumaišties, nei kad išeitum dabar pat. Viešbutyje patieks pietus. Pasilik bent jų. Juk galime parodyti mandagumą. Bet niekam neužsimink apie skyrybas. Tai ne jų reikalas. Tegu žmonės mano, kad bandome taikytis. Pabūk, kol baigsis pobūvis, tada išeisi drauge su kitais svečiais.
Ji suraukė antakius.
– Nori, kad apsimesčiau, jog vis dar esu tavo žmona?
Kristas gūžtelėjo pečiais.
– Jei taip sakai. Tik keletui valandų. Juk tebesi teisėta mano žmona.
– Sakai, kad turiu vaidinti, kad myliu ir?.. – taip pagalvojusi, ji ėmė gaudyti orą ir turėjo prispausti prie krūtinės ranką.
– Jei taip sunku suvaidinti švelnius jausmus, kurių nebejauti, pakaks, kad būsi mandagi, – pareiškė jis. – Išlaikyk orumą. Ir taip jau mane pažeminai.
– Nežinau, ar galėsiu tverti pasiaiškinimus ir…
– Aiškintis neprireiks. Šeimai nesakiau, kas tarp mudviejų nutiko.
Nėra ko abejoti, kad jo giminaičiai visą kaltę dėl nutrūkusios santuokos suvers jai. Ji iš lėto papurtė galvą ir pasistengė kvėpuoti normaliau.
– Atleisk, bet taip negaliu, – apsimetinėjant grįš senų dienų prisiminimai, prabus jausmai, kuriuos taip stengėsi įveikti.
Jis nepatenkintas suraukė antakius.
– Padaryk tai dėl pusbrolio, kuriam tu patikai ir kuris tave užtarė. Nesugadinkime jam ir jo žmonai dienos.
Mudu. Kiek jai buvo jaudulio, kai jiedu tapo pora. Kaip jai patiko kalbant įterpti žodžius „mudu“, „mudviem“ kartu gėrintis sužadėtuvių žiedo spindesiu. O dabar ji net suvirpėjo, kai Kristas ištarė šį žodį visai kitomis aplinkybėmis. Mudu bus siejamas su nesąžiningu apsimetinėjimu. Nors ji turėjo pripažinti, kad apsimetinėjama bus turint geriausių ketinimų, ir tik keletą valandų. Ji garsiai atsiduso. Jis vis dar žino, kaip ją paspausti. Ji nenorėjo sužlugdyti kieno nors taip sunkiai pasiektos laimės. Visas Sidnėjus žino, kokią tragediją patyrė Aleksas.
Ji pakėlė į Kristą akis. Į tokį kadaise taip mylėtą jo veidą.
– Tegul bus taip. Bet išvyksiu tuojau po pietų. Turėdama parašą ant skyrybų dokumentų.
Ir visam laikui atsisveikins su savo vyru.
2
Kristas prie šonų sugniaužė kumščius. Galėjo meluoti sau kiek tinkamas, bet abejingumas žmonai buvo dar viena jo kaukė. Ji nukrito pamačius Heilę, teliko tik didžiulis nenumaldomas skausmas.
Kad ir kaip tai pavadintum – aistra, geismu ar potraukiu, kai ji pirmąkart nusišypsojo pilname žmonių Daramo alaus bare, tai įsmigo giliai jam į širdį, kaip Eroto, graikų meilės ir aistros dievo, paleista strėlė. Ir nebeįmanoma buvo jos ištraukti – nors ir kaip stengėsi nekęsti žmonos už tai, kad ji paliko jį.
Ką jai jautė, prieštaravo logikai, argumentams ir sveikam protui. Bet to nepakako jiems praradus kūdikį, kai sielvartas, užuot suartinęs, nežinia kodėl išskyrė. Kas tada buvo ne taip? Jam reikėjo atsakymo. Ir jį turėjo gauti iš Heilės, kol ši nesėdo į laivą, plaukiantį atgal į Nidrį.
Žinoma, nebus taip paprasta. Heilė apsistačiusi užtvaromis, o jos galbūt neįveikiamos. Tačiau Kristas tryško optimizmu. Sėkmingas lošėjas privalo pasižymėti optimizmu. O jis – lošėjas. Kalbama ne apie beatodairišką, įtraukiantį lošimą, dėl kurio jo tėvas eikvojo lėšas, sukčiavo ir atliko bausmę kalėjime. O dar toji nuolatinė gėda, kurią teko patirti motinos šeimai.
Lošdamas Kristas apskaičiuodavo verslo riziką, tai leido jam investuoti į startuolių internetinius verslus – daugelio jų sėkmė viršijo lūkesčius. Ir jis, nesulaukęs nė trisdešimties, tapo multimilijonieriumi. Investicijų įvairovė dabar užtikrino jo turto saugumą – ir nuolatinį augimą. Tik šią veiklą jis kruopščiai slėpė nuo savo šeimos. Apie tai neprasitarė nė Heilei.
Tėvas mirė, kai Kristui tebuvo trylika, po pusės metų mirė ir motina. Kai suėjo keturiolika, seneliai parsivežė į Nidrį, ir jis su jais ten gyveno. Buvo mylimas senelių ir visų šeimos narių. Bet netruko pasijusti nejaukiai, kai susivokė, kad yra kruopščiai stebimas.
Jis buvo toks panašus į tėvą, kad šeima būgštavo, ar tik su gražia išvaizda nebus paveldėjęs jo būdo. Jie tik ir laukė, ar nepastebės kokių nepageidaujamų jo būdo savybių, kad galėtų jas pašalinti. Tai supratęs, jis įsigudrino slėpti jausmus ir polinkį rizikuoti. Rizikuoti jam buvo leista tik žaidžiant futbolą, nes ten laimėtojui atitenka viskas.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
