savo išlikimą po mirties; ir laikas yra švaistomas pražūtingai tiktai tada, kada jis yra eikvojamas nekreipiant į jį dėmesio, kada jo nepanaudojate taip, kad būtų užtikrintas jūsų sielos išlikimas. Nesugebėjimas savo laiko panaudojimo pagerinti, kiek įmanoma didžiausiu laipsniu, neužtraukia fatališkos bausmės; tai tiesiog sulėtina laiko piligrimo kilimo kelionę. Jeigu išlikimas yra pasiektas, tai visi kiti praradimai gali būti atstatyti.
(315.3) 28:6.10 Suteikiant pasitikėjimą Laiko Svarbumų patarimas yra neįkainojamas. Laikas yra gyvybiškai svarbus faktorius visur šiapus Havonos ir Rojaus. Laikas yra parodymų sudėtinė dalis Dienų Senųjų paskutiniojo teismo metu. Laiko Svarbumai visada turi pateikti įrodymų, jog kiekvienas ginamasis turėjo užtektinai laiko tam, kad apsispręstų, kad įgyvendintų pasirinkimą.
(315.4) 28:6.11 Šitie laiko įvertintojai taip pat yra pranašavimo paslaptis; jie pavaizduoja tokį laiko elementą, kuris bus reikalingas tam, kad būtų užbaigta bet kokia užduotis, ir kaip indikatoriai jie yra lygiai tiek pat patikimi, kiek iš kitų gyvųjų kategorijų yra patikimi frandalankai ir chronoldekai. Dievai numato iš anksto, todėl žino ateitį; bet laiko visatų kylančiųjų valdžia turi pasikonsultuoti su Laiko Svarbumais tam, kad galėtų prognozuoti ateities įvykius.
(315.5) 28:6.12 Jūs iš pradžių šitas būtybes sutiksite gyvenamuosiuose pasauliuose, ir ten jie jus mokys to, kaip naudingai panaudoti tai, ką jūs vadinate “laiku,” tiek, kaip jį panaudoti pozityviai, darbe, tiek, kaip jį panaudoti negatyviai, poilsio metu. Abi laiko panaudojimo rūšys yra svarbios.
(315.6) 28:6.13 4. Pasitikėjimo Rimtumas. Pasitikėjimas yra valios tvarinių lemiamas patikrinimas. Patikimumas yra savęs įvaldymo, charakterio, tikrasis matas. Šitie sekonafimai supervisatų sferoje turi dvigubą tikslą: Jie visiems valiniams tvariniams pavaizduoja įsipareigojimo, šventumo, ir pasitikėjimo rimtumo jausmą. Tuo pačiu metu valdančiajai valdžiai jie neklystamai atspindi bet kurio kandidato į patikimumą ir pasitikėjimą tikslų patikimumą.
(316.1) 28:6.14 Urantijoje, jūs mėginate groteskiškai nustatyti charakterį ir įvertinti specifinius sugebėjimus, bet Uversoje mes šituos dalykus atliekame iš tikrųjų tobulai. Šitie sekonafimai patikimumą sveria neklystančiomis charakterio įvertinimo gyvosiomis svarstyklėmis, ir kada jie pasižiūri į jus, tada mums tereikia pažvelgti į juos, kad sužinotume, kokie yra jūsų sugebėjimų apribojimai, kada jūs laikotės įsipareigojimų, įgyvendinate pasitikėjimą, ir vykdote užduotis. Jūsų patikimumo aktyvai yra aiškiai nustatomi šalia jūsų galimos pražangos ar išdavystės pasyvų.
(316.2) 28:6.15 Būtent tai ir yra jūsų vyresnybės planas jus vystyti padidinto pasitikėjimo būdu tiesiog tiek greitai, kiek jūsų charakteris yra pakankamai išugdytas tam, kad maloningai atliktų šitas padidintas pareigas, bet perdaug didelė našta individui tiktai sukelia nelaimę ir garantuoja nusivylimą. Ir tos klaidos, kada žmogui ar angelui pareiga yra suteikiama perdaug anksti, galima išvengti naudojant šitų neklystančių laiko ir erdvės individų patikimumo potencialo įvertintojų tarnystę. Šitie sekonafimai visada lydi Tuos Aukštuosius Valdžioje, ir niekada šitie vykdytojai nepaskiria užduočių tol, kol jų kandidatai nebūna pasverti sekorafinėmis svarstyklėmis ir kol nepaskelbiama “nieko nestinga.”
(316.3) 28:6.16 5. Tarnystės Šventumas. Po patikimumo nustatymo tuoj pat eina tarnystės privilegija. Niekas, išskyrus jūsų pačių nepatikimumą, jūsų pačių sugebėjimo stoką suvokti patikimumo rimtumą, negali įsiterpti tarp jūsų ir galimybės atlikti didesnę tarnystę.
(316.4) 28:6.17 Tarnystė—tikslinga tarnystė, ne vergystė—sukelia didžiausią pasitenkinimą ir išreiškia dieviškiausią orumą. Tarnystė—daugiau tarnystės, padidinta tarnystė, sunki tarnystė, jaudinančio patyrimo tarnystė, ir pagaliau dieviškoji ir tobula tarnystė—yra laiko tikslas ir erdvės galutinis tikslas. Bet visada iš tikrųjų šie laiko poilsio ciklai kaitaliosis su žengimo pirmyn tarnystės ciklais. Ir po laiko tarnystės ateis amžinybės supertarnystė. Laiko poilsio metu jūs turėtumėte įsivaizduoti amžinybės darbą, net ir taip, kaip jūs prisiminsite, per amžinybės tarnystę, laiko poilsį.
(316.5) 28:6.18 Visuotinė organizacija remiasi ėmimu ir davimu; per visą amžinąją karjerą jūs niekada nesusidursite su neveiklumo monotonija arba asmenybės stagnacija. Žengimas pirmyn yra įmanomas dėl neatsiejamo judėjimo, vystymasis kyla iš dieviškojo sugebėjimo veikti, ir pasiekimas yra įsivaizduojamo jaudinančio patyrimo vaikas. Bet nuo šito pasiekimo sugebėjimo yra neatskiriama etikos atsakomybė, būtinybė suvokti, jog pasaulį ir visatą pripildo skirtingų būtybių tipų gausa. Viskas šitoje nuostabioje kūrinijoje, įskaitant ir jus, nebuvo sutverta tiesiog jums. Tai nėra egocentrinė visata. Dievai nurodė, “Palaimingiau yra duoti negu imti,” o jūsų Sūnus Šeimininkas sakė, “Tas, kuris tarp jūsų būtų didžiausias, tebūnie visų tarnas.”
(316.6) 28:6.19 Bet kokios tarnystės tikroji prigimtis, nesvarbu, ar ją atliktų žmogus ar angelas, yra iki galo atskleidžiama šitų sekorafinių tarnystės indikatorių, Tarnystės Šventumų, akivaizdoje. Aiškiai yra iki galo parodoma tikrų ir paslėptų motyvų visa analizė. Šitie angelai iš tikrųjų yra visatos protų skaitytojai, širdžių ieškotojai, ir sielų atskleidėjai. Mirtingieji gali pasinaudoti žodžiais tam, kad savo mintis paslėptų, bet šitie aukštieji sekonafimai apnuogina žmogiškosios širdies ir angeliškojo proto giluminius motyvus.
(317.1) 28:6.20 6 ir 7. Didingumo Paslaptis ir Gėrio Siela. Kada kylantieji piligrimai ima suvokti laiko svarbumą, tada kelias yra parengtas tam, kad suvoktų pasitikėjimo rimtumą ir įvertintų tarnystės šventumą. Nors tai yra didingumo moraliniai elementai, bet taip pat yra ir didingumo paslaptys. Kada būna taikomi dvasiniai didingumo išbandymai, tada moraliniai aspektai nėra ignoruojami, bet nesavanaudiškumo savybė, atskleidžiama be išskaičiavimų sunkiu darbu savo žemiškųjų bičiulių, ypač tų būtybių, kurios yra sunkioje padėtyje ir prislėgtos, gerovei, yra tikrasis planetos didingumo matas. O didingumo pasireiškimas tokiame pasaulyje, kaip Urantija, yra savikontrolės demonstravimas. Didis vyras yra ne tas, kuris “paima miestą” ar “nugali naciją,” bet “tas, kuris suvaldo savo paties liežuvį.”
(317.2) 28:6.21 Didingumas yra sinonimiškas dieviškumui. Dievas yra aukščiausiu laipsniu didis ir geras. Didingumas ir gėris tiesiog negali būti išskirti. Jie yra amžiams paversti vienu Dieve. Šitą tiesą tiesiogine prasme ir pritrenkiančiai iliustruoja Didingumo Paslapties ir Gėrio Sielos atspindinti tarpusavio priklausomybė, nes viena negali veikti be kitos. Atspindėdami kitas dieviškumo savybes, supervisatos sekonafimai gali veikti ir iš tikrųjų veikia po vieną, bet didingumo ir gėrio atspindimi įvertinimai pasirodo, jog yra neatskiriami. Dėl to, bet kuriame pasaulyje, bet kurioje visatoje, iš tikrųjų šitie didingumo atspindėtojai ir gėrio atspindėtojai dirba drauge, visada rodydami dvigubą ir abipusiškai priklausomą pranešimą apie kiekvieną būtybę, į kurią jie susikoncentruoja. Didingumo negalima įvertinti nežinant gėrio turinio, tuo tarpu gėrio negalima pavaizduoti neparodžius nuo jo neatskiriamo ir dieviško didingumo.
(317.3) 28:6.22 Didingumo įvertinimas skiriasi iš sferos į sferą. Būti didingu, reiškia būti panašiu į Dievą. Ir kadangi didingumo kokybę visiškai nulemia gėrio turinys, tai reiškia, jog net ir jūsų dabartinėje žmogiškojoje būsenoje, jeigu jūs galite gailestingumo dėka tapti geras, tai šituo jūs tampate didingas. Kuo ryžtingiau jūs laikysitės dieviškojo gėrio sampratų ir kuo atkakliau šito sieksite, tuo tikriau jūs iš tiesų augsite didingumu, tikrojo išlikimo charakterio tikruoju didumu.
