šen, tai ten visoje supervisatoje, bet didele dalimi jos save valdo pačios. Jos yra visą laiką besikeičiančios kolonijos, apimančios visas evoliucinių mirtingųjų ir jų kylančiųjų partnerių kategorijas.
4. Kylantieji Mirtingieji
(340.3) 30:4.1 Nors išlikusieji laiko ir erdvės mirtingieji yra vadinami kylančiaisiais piligrimais, bet kada jie būna patvirtinti progresiniam kilimui į Rojų, tada šitie evoliuciniai tvariniai užima tokią svarbią vietą šituose pasakojimuose, kad mes čia norime pateikti kilimo karjeros visatoje tokių septynių etapų santrauką:
(340.4) 30:4.2 1. Planetų Mirtingieji.
(340.5) 30:4.3 2. Miegantys Išlikusieji.
(340.6) 30:4.4 3. Gyvenamųjų Pasaulių Studentai.
(340.7) 30:4.5 4. Morontiniai Progresuotojai.
(340.8) 30:4.6 5. Supervisatos Globotiniai.
(340.9) 30:4.7 6. Havonos Piligrimai.
(340.10) 30:4.8 7. Atvykusieji į Rojų.
(340.11) 30:4.9 Kitas pasakojimas pateikia su Derintoju susiliejusių mirtingųjų visatos karjerą. Susiliejusieji su Sūnumi ir susiliejusieji su Dvasia mirtingieji patiria šitos karjeros tokias pačias atskiras dalis, bet mes nusprendėme pateikti pasakojimą apie mirtinguosius, susiliejančius su Derintojais, nes tokio likimo galėtų tikėtis Urantijos visos žmogiškosios rasės.
(340.12) 30:4.10 1. Planetų Mirtingieji. Visi mirtingieji yra gyvulinės kilmės būtybės, turinčios kilimo potencialą. Kilme, prigimtimi, ir likimu šitos įvairios žmogiškųjų būtybių grupės ir rūšys nėra visiškai nepanašios į Urantijos tautas. Kiekvieno pasaulio žmogiškosios rasės gauna tą patį Dievo Sūnų tarnavimą ir patiria laiko tarnaujančiųjų dvasių buvimą. Po natūralios mirties kylančiųjų visi tipai kaip viena morontinė šeima broliaujasi gyvenamuosiuose pasauliuose.
(341.1) 30:4.11 2. Miegantys Išlikusieji. Visi mirtingieji, turintys išlikimo statusą, asmeninių likimo sargybinių priežiūroje, pereina per natūralios mirties vartus ir, per trečiąjį periodą, įasmeninami gyvenamuosiuose pasauliuose. Šitos akredituotos būtybės, kurios, dėl kokios nors priežasties, nesugebėjo pasiekti išminties įvaldymo ir dvasingumo apdovanojimo to lygio, kuris juos įgalintų gauti asmeninius sargybinius, negali šitokiu būdu nedelsiant ir tiesiai vykti į gyvenamuosius pasaulius. Tokios išliekančiosios sielos turi ilsėtis nesąmoningo miego metu iki naujos epochos nuosprendžio dienos, naujos dieviškosios tvarkos, iki Dievo Sūnaus atvykimo tam, kad pagal to amžiaus sąrašą pakviestų ir šiai sferai paskelbtų nuosprendį, ir šitokia bendra praktika yra visame Nebadone. Apie Kristų Mykolą buvo pasakyta, jog kada jis pakilo į dangų, užbaigęs savo darbą žemėje, tada “Jis nusivedė didžiulę gausybę balaisvių.” Ir šitais belaisviais buvo miegantys išlikusieji nuo Adomo laikų iki Mokytojo prisikėlimo dienos Urantijoje.
(341.2) 30:4.12 Laiko tėkmė miegantiems išliekantiesiems nėra svarbi; jie yra visiškai nesąmoningi ir savo poilsio trukmę užmiršta. Iš naujo atstatant asmenybę amžiaus pabaigoje, tie, kurie miegojo penkis tūkstančius metų, reaguos lygiai taip, kaip ir tie, kurie ilsėjosi penkias dienas. Be šito laiko uždelsimo šitie išlikusieji eis tolyn per kilimo režimą identiškai su tais, kurie išvengia ilgesnio ar trumpesnio mirties miego.
(341.3) 30:4.13 Šitos naujos dieviškosios tvarkos pasaulio piligrimų klasės yra panaudojamos grupinei morontinei veiklai vietinų visatų darbe. Tokių milžiniškų grupių mobilizavimas turi didžiulį privalumą; šitaip jos būna išlaikomos drauge per veiksmingos tarnystės ilgus laikotarpius.
(341.4) 30:4.14 3. Gyvenamųjų Pasaulių Studentai. Visi išliekantieji mirtingieji, kurie vėl pabunda gyvenamuosiuose pasauliuose, priklauso šitai klasei.
(341.5) 30:4.15 Fizinis mirtingojo materijos kūnas nėra iš naujo surenkamo miegančio išliekančiojo dalis; fizinis kūnas yra pavirtęs į dulkę. Paskirtasis serafimas rūpinasi naujuoju kūnu, morontine forma, kaip naujuoju gyvybės apvalkalu nemirtingai sielai ir sugrįžusio Derintojo apsigyvenimui jo viduje. Šis Derintojas yra miegančio išliekančiojo proto dvasinės kopijos saugotojas. Paskirtasis serafimas saugo išliekančiąją tapatybę—nemirtingą sielą—tokią, kokia ji išsivystė. Ir kada šie du, Derintojas ir serafimas, iš naujo sujungia tai, kas iš asmenybės buvo patikėta jiems, tada naujasis individas sudaro senosios asmenybės prisikėlimą, atsirandančios morontinės sielos tapatybės išlikimą. Toks sielos ir Derintojo susivienijimas iš naujo visiškai tinkamai yra vadinamas prisikėlimu, asmenybės faktorių surinkimu iš naujo; bet net ir šitai visiškai nepaaiškina išliekančiosios asmenybės atsiradimo iš naujo. Nors jūs galbūt niekada ir nesuprasite tokios nepaaiškinamos transakcijos fakto, tačiau kada nors patirtiškai apie ją sužinosite tiesą, jeigu neatstumsite mirtingojo išlikimo plano.
(341.6) 30:4.16 Orvontone pirminio mirtingųjų sulaikymo septyniuose progresinio mokymo pasauliuose planas yra beveik visuotinis. Kiekvienoje vietinėje sistemoje, turinčioje maždaug po vieną tūkstantį apgyvendintų planetų, yra septyni gyvenamieji pasauliai, paprastai sistemos sostinės palydovai arba subpalydovai. Jie yra priėmimo pasauliai didžiajai daugumai kylančiųjų mirtingųjų.
(341.7) 30:4.17 Kartais visi mokymo pasauliai, kur gyvena mirtingieji, yra vadinami visatos “gyvenamosiomis buveinėmis,” ir būtent tokias sferas tyrėjo omeny Jėzus, kada jis sakė: “Mano Tėvo namuose yra daug gyvenamųjų buveinių.” Iš čia tolyn, sferų, tokių, kaip gyvenamieji pasauliai, konkrečioje grupėje, kylantieji individualiai žengs į priekį iš vienos sferos į kitą ir iš vienos gyvybės fazės į kitą, bet jie visada pirmyn eis iš vieno visatos studijų etapo į kitą klasių formuotėmis.
(342.1) 30:4.18 4. Morontiniai Progresuotojai. Iš gyvenamųjų pasaulių toliau į viršų per sistemos, žvaigždyno, ir visatos sferas mirtingieji patenka į morontinių progresuotojų klasę; jie keliauja per mirtingojo kilimo pereinamąsias sferas. Kada kylantieji mirtingieji eina pirmyn iš žemesniųjų morontinių pasaulių į aukštesniuosius, tada jie tarnauja, atlikdami nesuskaičiuojamą daugybę užduočių drauge su savo mokytojais ir kartu su savo labiau išsivysčiusiais ir vyresniaisiais sielos broliais.
(342.2) 30:4.19 Morontinis žengimas į priekį yra susijęs su tuo, kad toliau yra vystoma intelektas, dvasia, ir asmenybės forma. Išliekantieji vis dar tebėra trigubo-pobūdžio būtybės. Per visą morontinį patyrimą jie yra vietinės visatos globotiniai. Supervisatos režimas neveikia iki prasideda dvasios karjera.
(342.3) 30:4.20 Mirtingieji įgauna tikrą dvasios tapatybę kaip tik prieš išvykdami iš vietinės visatos būstinės į supervisatos mažojo sektoriaus priėmimo pasaulius. Perėjimas iš baigiamosios morontinės pakopos į pirmąjį arba žemiausiąjį dvasios statusą yra ne kas kita, kaip tik nedidelis pasikeitimas. Toks žengimas į priekį proto, asmenybės, ir charakterio nekeičia; pakeičiama tiktai forma. Bet dvasinė forma yra lygiai tokia pati reali, kaip ir morontinis kūnas, ir ji yra lygiai taip pat matoma.
(342.4) 30:4.21 Prieš išvykdami iš savo gimtųjų vietinių visatų į supervisatų priėmimo pasaulius,
