visą tiesą.”
(382.2) 34:7.2 Evoliuciniai mirtingieji, gyvenantys normaliuose dvasinio vystymosi pasauliuose, nepatiria tokių aštrių konfliktų tarp dvasios ir kūno, kokie yra būdingi šiandieninėms Urantijos rasėms. Bet net ir idealiausiose planetose, žmogus iki Adomo turi atkakliai rodyti aiškias pastangas tam, kad pakiltų iš grynai gyvulinio egzistencijos lygio aukštyn per vienas po kito einančius vis intelektualesnių prasmių ir aukštesnių dvasinių vertybių lygius.
(382.3) 34:7.3 Normalaus pasaulio mirtingieji nepatiria nuolatinės kovos tarp savo fizinės ir dvasinės prigimties. Jie susiduria su būtinybe kopti iš egzistencijos gyvulinių lygių į dvasinio gyvenimo aukštesnius lygius, bet šitas kilimas yra panašesnis į šviečiamąjį mokymą, kada yra palyginama su Urantijos mirtingųjų intensyviais konfliktais šitoje valdoje, kurioje išsiskiria materiali ir dvasinė prigimtys.
(382.4) 34:7.4 Šitoje augančio planetinio dvasinio pasiekimo užduotyje Urantijos tautos kenčia dėl tų pasekmių, kurios kilo patyrus dvigubą pagalbos netektį. Kaligastijos maištas sukėlė viso pasaulio pasimetimą ir iš visų vėlesniųjų kartų pavogė moralinę pagalbą, kurią būtų suteikusi gerai sutvarkyta visuomenė. Bet Adominė nesėkmė buvo net dar katastrofiškesnė tuo, kad ji atėmė iš rasių fizinės prigimties tą aukštesnįjį tipą, kuris būtų buvęs labiau suderintas su dvasiniais troškimais.
(382.5) 34:7.5 Urantijos mirtingieji yra priversti patirti šitą didžiulę kovą tarp dvasios ir materialaus kūno, kadangi jų tolimųjų protėvių didesniu laipsniu neadomizavo Edeninis savęs padovanojimas. Būtent toks buvo dieviškasis planas, kad Urantijos mirtingosios rasės būtų turėjusios tokią fizinę prigimtį, kuri būtų natūraliau reagavusi į dvasią.
(382.6) 34:7.6 Nepaisant šitos dvigubos nelaimės žmogaus prigimčiai ir jo aplinkai, šiandieniniai mirtingieji šitą akivaizdžią kovą tarp materialaus kūno ir dvasios patirtų ne tokiu dideliu laipsniu, jeigu jie įeitų į dvasinę karalystę, kurioje Dievo sūnūs patiria santykinį išsilaisvinimą iš materialaus kūno vergiškų pančių iš visos širdies atsiduodami apšviestai ir išlaisvinančiai tarnystei vykdyti Tėvo danguje valią. Jėzus parodė žmonijai mirtingojo gyvenimo naująjį kelią, kurio dėka žmogiškosios būtybės gali labai didele dalimi išvengti Kaligastijos maišto liūdnų pasekmių ir kuo efektyviausiai kompensuoti tas netektis, kylančias iš Adominės nesėkmės. “Jėzaus Kristaus gyvenimo dvasia mus išlaisvino iš gyvulinio gyvenimo dėsnio ir iš blogio ir nuodėmės pagundų.” “Būtent tai yra toji pergalė, kuri nugali materialų kūną, net jūsų įtikėjimas.”
(383.1) 34:7.7 Tie Dievą pažįstantys vyrai ir moterys, kurie yra gimę iš Dvasios, patiria ne didesnį konfliktą su savo mirtingojo prigimtimi, kokį iš tikrųjų patiria pačių normaliausių pasaulių, planetų, kurių niekada nebuvo nuspalvinusi nuodėmė arba palietęs maištas, gyventojai. Įtikėjimo sūnūs dirba intelektualiuose lygiuose ir gyvena dvasinėse plotmėse daug aukščiau už tuos konfliktus, kuriuos sukelia nežabojami arba nenatūralūs fiziniai troškimai. Gyvulinių būtybių normalūs akstinai ir fizinės prigimties natūralūs troškimai ir impulsai nekonfliktuoja net su aukščiausiu dvasiniu pasiekimu, išskyrus tada, kada jie būna neišmanančių, blogai mokytų, arba, nelaimei, perdėtai skrupulingų asmenų prote.
(383.2) 34:7.8 Pradėję žengti amžinojo gyvenimo keliu, prisiėmę užduotį ir gavę sau nurodymus vystytis, nebijokite žmogiškojo užmaršumo ir mirtingojo nenuoseklumo pavojų, nebūkite trikdomi abejonių dėl nepasisekimo arba gluminančio pasimetimo, nesvyruokite ir neabejokite dėl savojo statuso ir esamos padėties, nes kiekvieną tamsią valandą, kiekvienoje sankryžoje kovojant dėl žengimo į priekį Tiesos Dvasia visada sakys, tardama, “Štai šitas kelias.”
(383.3) 34:7.9 [Pateikta Galingojo Žinianešio, laikinai paskirto į tarnystę Urantijoje.]
Urantijos knyga
35 Dokumentas
Vietinės visatos Dievo Sūnūs
(384.1) 35:0.1 DIEVO Sūnūs, kurie jums buvo pristatyti anksčiau, turėjo Rojaus kilmę. Jie yra visuotinių sferų dieviškųjų Valdovų palikuonys. Iš Rojaus sūnystės pirmosios kategorijos, Sūnų Kūrėjų, Nebadone yra tiktai vienas, Mykolas, visatos tėvas ir aukščiausiasis valdovas. Iš Rojaus sūnystės antrosios kategorijos, Avonalų arba Sūnų Arbitrų, Nebadonas turi savo visa kvotą—1.062. Ir šitie “mažesnieji Kristūs” yra lygiai tiek pat veiksmingi ir visagaliai savo planetinių įsikūnijimų metu, kokiu buvo Sūnus Kūrėjas ir Šeimininkas Urantijoje. Trečioji kategorija, būdama kilusi iš Trejybės, nesiregistruoja vietinėje visatoje, bet aš manau, kad Trejybės Sūnų Mokytojų Nebadone yra tarp penkiolikos ir dvidešimties tūkstančių, be užregistruotų 9.642 tvarinių sutrejybintų padėjėjų. Šitie Rojaus Deinalai nėra nei arbitrai, nei administratoriai; jie yra viršmokytojai.
(384.2) 35:0.2 Tie Sūnų tipai, kurie bus netrukus aptariami, yra kilę vietinėje visatoje; jie yra Rojaus Sūnaus Kūrėjo, skirtinguose susivienijimuose su papildančiąja Visatos Motina Dvasia, palikuonys. Šituose pasakojimuose bus minimos vietinės visatos tokios kategorijos:
(384.3) 35:0.3 1. Sūnūs Melkizedekai.
(384.4) 35:0.4 2. Sūnūs Vorondadekai.
(384.5) 35:0.5 3. Sūnūs Lanonandekai.
(384.6) 35:0.6 4. Sūnūs Gyvybės Nešėjai.
(384.7) 35:0.7 Trivienė Rojaus Dievybė veikia, kad sukurtų tris sūnystės kategorijas: Mykolus, Avonalus, ir Deinalus. Duali Dievybė vietinėje visatoje, Sūnus ir Dvasia, taip pat veikia sukurdama tris aukštas Sūnų kategorijas: Melkizedekų, Vorondadekų, ir Lanonandekų; ir pasiekusi šitą trigubą išraišką, ji bendradarbiauja su Dievo Septinkarčio kitu lygiu, kuriant visapusišką Gyvybės Nešėjų kategoriją. Šitos būtybės yra klasifikuojamos su besileidžiančiaisiais Dievo Sūnumis, bet jos yra unikali ir originali visatos gyvybės forma. Jų aptarimas užims visą kitą dokumentą.
1. Tėvas Melkizedekas
(384.8) 35:1.1 Po to, kada yra sukurtos asmeninės pagalbos būtybės, tokios, kaip Ryškioji ir Ryto Žvaigždė ir kitos administracinės asmenybės, sutinkamai su konkrečios visatos dieviškuoju planu ir tikslu, atsiranda kūrybinės sąjungos tarp Sūnaus Kūrėjo ir Kuriančiosios Dvasios, Begalinės Dvasios Dukros vietinėje visatoje, nauja forma. Iš šitos kūrybinės partnerystės atsirandantis palikuonis asmenybė yra pirmasis Melkizedekas—Tėvas Melkizedekas—toji unikali būtybė, kuri vėliau ima bendradarbiauti su Sūnumi Kūrėju ir Kuriančiąja Dvasia tam, kad sukurtų šio vardo ištisą grupę.
(385.1) 35:1.2 Nebadono visatoje Tėvas Melkizedekas veikia kaip Ryškiosios ir Ryto Žvaigždės pirmasis vykdantysis partneris. Gabrielis daugiausia yra užimtas visatos politika, Melkizedekas daugiausia užsiėmęs praktinėmis procedūromis. Gabrielis vadovauja Nebadono nuolatiniams tribunolams ir taryboms, Melkizedekas vadovauja ypatingosioms, nepaprastosioms, ir ekstra atvejų komisijoms ir patariamiesiems organams. Gabrielis ir Tėvas Melkizedekas niekada neišvyksta iš Salvingtono tuo pačiu metu, nes, išvykus Gabrieliui Tėvas Melkizedekas veikia kaip Nebadono vyriausiasis
