style="font-size:15px;"> Semjonas mostelėjo ranka, pakviesdamas padavėją. Jis pribėgo prie stalo, Semjonas, neskaičiuodamas, įdėjo pinigus į rankas ir kartu su Pavlina taip pat patraukė link išėjimo.
«Pareigūnas taip greitai išeina…» – pasakė padavėjas.
«Ką mes galime padaryti?» Semjonas atsiduso. – Ar matėte čia atvykusį karinį patrulį?
– O taip! – atsakė padavėjas.
– Jis sugadino visą šventės džiaugsmą, – susierzinęs susiraukė Semjonas. – Velniai atnešė…
– O taip! – pakartojo padavėjas. – Bet karininkas su savo gražuole ateis pas mus kitą kartą?
– Tikrai, – atsakė Semjonas.
Lauke buvo tamsu, bet degė blankūs žibintai, kurie vos sklaidė tamsą. Martynas apsidairė. Jis buvo beveik apleistas. Priešais įėjimą į restoraną, kitoje gatvės pusėje, abejingu žvilgsniu stovėjo vyras, neaiškiai panašus į besižaidusį darbininką.
– Ahh… – tarė Pavlina.
– Taip, taip, – patvirtino Semjonas. – Tai mūsų Kirilas. Laukia padavėjo.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «Литрес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на Литрес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
