visai nesvarbu ar esate vadovas, ar konsultantas, ar vedate mokymus, ar renginius, ar susirinkimus, ar darbines sesijas. Šiame skyriuje rasite visiems dirbantiems su grupėmis aktualių praktinių patarimų ir įžvalgų apie tai, kuo ypatingas suaugusiųjų mokymasis ir kaip jie priima informaciją; kaip tinkamai pasiruošti darbui su grupe bei kokius įgūdžius ir asmenines savybes ugdyti, kad tobulėtumėte kaip profesionalas.
SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI PRINCIPAI
Suaugusiųjų mokymąsi nagrinėja mokslas, vadinamas andragogika. Kaip teigia vienas žymiausių JAV andragogų Malcolmas Knowlesas, „andragogika yra menas ir mokslas apie tai, kaip reikia padėti mokytis suaugusiems žmonėms“. Čia pat norime priminti ir principinę suaugusiųjų mokymo nuostatą – suaugusį žmogų bus sunku ko nors išmokyti, jeigujis pats nenorės išmokti. Pamatinė suaugusiųjų mokymo prielaida yra paties mokymų dalyvio motyvacija mokytis.
Toliau pateikiame konkrečias įžvalgas, kurios padės geriau suprasti suaugusiųjų mokymosi principus ir tiesiogiai pritaikyti juos dirbant su grupėmis. Pagalvokite, kaip tai, kas išdėstyta šiame skyriuje, tinka jūsų veiklai. Prieš imantis darbo su kita grupe, kviečiame peržvelgti čia pateiktus praktinius patarimus – galbūt jie bus jums vertingi ir papildys jūsų patirtį.
Mokymosi ciklas
Kaip mokotės jūs? Prisiminkite kokią nors naują patirtį. Ko iš jos išmokote? Ar žinote, kokį kelią nuėjote mokymosi prasme, kad ėmėtės ką nors keisti, – pradėjote taikyti kitokius darbo būdus ar nustojote daryti klaidas?
Pavyzdžiui, jei neseniai darbavotės su grupe, greičiausiai supratote, ką darote ne taip. Šis supratimas – tai patirties įvertinimas (Kas įvyko?). Vėliau jūs apgalvojote šią patirtį (Kaip aš tai vertinu?), padarėte išvadas (Ką galima daryti kitaip?) ir kitą kartą nekartosite klaidų – darysite geriau (Ką darysiu / darau?). Visa ši seka – tai tam tikras ciklas, kuris apima jūsų patyrimą ir šio patyrimo apmąstymą. Atlikę tai, jūs darote išvadas, formuluojate idėjas ir pagaliau imatės veikti kitaip nei anksčiau.
Vienas šviesiausių suaugusiųjų mokymosi specialistų Davidas A. Kolbas (Kolb, 1984) šį nenutrūkstantį procesą pavadino patirtiniu mokymusi, kurio eigą matote schemoje. D. Kolbas teigė, kad savo patirtį mes naudojame kaip pagrindinį mokymosi šaltinį. Apdorodami šią patirtį, formuluojame išvadas ir idėjas, kurios atveda prie naujų veiksmų. O šie vėl skatina naują patirtį, kuri vėl naudojama mokymuisi. Tai – uždaras, nesibaigiantis procesas, paprastai vykstantis keturiais etapais:
1. Patiriame ir įvardijame savo konkrečią patirtį (konkrečioji patirtis).
2. Apmąstome savo patirtį (reflektyvus stebėjimas).
3. Darome išvadas ir kuriame naujas idėjas (abstraktus konceptualizavimas).
4. Eksperimentuojame ir įgyvendiname veiksmus praktiškai (aktyvus eksperimentavimas).
Šis procesas – tai viena pagrindinių žmonių mokymosi gairių, kuria būtina vadovautis dirbant su grupėmis. Toliau paaiškinsime, kaip šį ciklą taikyti praktiškai.
Konkrečioji patirtis (Kas įvyko?)
Kad pradėtume mokytis, mums būtina konkreti patirtis. Tai yra pažinimo etapas, mus supančios aplinkos patyrimas, kurį užfiksuojame savo pojūčiais. Tai yra tam tikra realybė, kuri mus skatina elgtis tam tikru būdu. Mokymosi prasme ši patirtis formuoja pirminę medžiagą, kurią toliau naudojame siekdami gauti galutinį mokymosi rezultatą – savo elgesio ar nuostatų pokytį. Norėdami geriau įsisąmoninti naują patyrimą galime savęs paklausti:
• Ką aš patyriau?
• Kaip tai galiu apibūdinti?
• Kas buvo nauja ir ką jau teko patirti anksčiau?
• Kaip šią patirtį galėčiau nupasakoti kitiems?
• Kokių išryškėjo naujų patyrimo aspektų?
Reflektyvus stebėjimas (Kaip tai vertinu?)
Kitame mokymosi etape mes imamės apmąstyti patirtį. Dabar įvertiname tai, kas įvyko. Svarstome, kaip nauji faktai, kuriuos patyrėme, dera su jau turimais faktais (ankstesne patirtimi). Apmąstymo etapas yra svarbus tuo, kad jame skleidžiasi įžvalgos, kurios leidžia mums geriau suvokti faktų ir įvykių esmę, jų tarpusavio priklausomybę ir prasmę siejant su tuo, ką žinojome iki tol. Norėdami paskatinti patirties apmąstymą klausiame savęs:
• Kaip aš vertinu šį patyrimą?
• Kaip aš tai priimu ir kaip tai dera su manimi?
• Ką dar aš suvokiau ar pagalvojau?
• Ką sako mano nuojauta?
Abstraktus konceptualizavimas (Kokias darau išvadas ir kokių turiu idėjų?)
Apmąstę naują patirtį pradedame daryti pirmąsias išvadas. Šiame mokymosi ciklo etape konkretūs pastebėjimai ir patyrimo aspektai turi būti paverčiami idėjomis ar pamokomis – tam tikrais planuojamais abstrakčiais veiksmais. Tai yra sprendimo, ką darysime su apmąstytomis mintimis, etapas. Čia apgalvojame tokius klausimus:
• Ką aš supratau ir ko išmokau?
• Kokių minčių man kyla?
• Kaip tai galėčiau pritaikyti sau?
• Ką turėčiau daryti kitaip ir kaip?
Aktyvus eksperimentavimas (Ką darysiu / darau?)
Šis etapas yra idėjų realizavimo metas. Kai patyrimas jau įvykęs, išanalizuotas, apibendrintas ir priimtas sprendimas, ką toliau galima daryti kitaip, pats laikas tai išbandyti praktiškai. Eksperimentuodami mes sukuriame naują patyrimą, kurį vėliau vėl analizuojame, konceptualizuojame ir atliekame naujus eksperimentus – mokymosi ciklas niekada nesibaigia. Šiame etape savęs klausiame:
• Kokie bus pirmieji mano žingsniai?
• Kokių veiksmų imsiuosi, kad įgyvendinčiau sumanytas idėjas?
• Ką ketinu daryti toliau?
Kaip tai pritaikyti dirbant su grupe:
× Savo vedamuose užsiėmimuose sukurkite kuo daugiau progų naujai grupės dalyvių patirčiai atsirasti. Atlikite praktines užduotis. Jos turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę užsiėmimų laiko, nes taip formuojamas vertingiausias mokymosi šaltinis – naujas patyrimas. Taip pat teiraukitės dalyvių jau esamos patirties, lyginkite jų patirtis.
× Įtraukite dalyvius į diskusijas, kad diskutuodami jie apgalvotų savo patirtį remdamiesi atliktomis užduotimis, kad išsiaiškintų, ką patyrė naujo, ir apgalvotų, kaip tai dera su turima jų patirtimi.
× Skatinkite grupės dalyvius daryti išvadas
