style="font-size:15px;"> Tačiau jų nesimatė.
Akimirką Haną apėmė panika ir ji karštligiškai ėmė dairytis ieškodama vyresniojo ordinatoriaus Ričardo. Kur jis, po galais? Nejaugi nežino, kad jai gali prireikti pagalbos? Tačiau Ričardo nesimatė ir ji pamėgino dar kartą, įdėmiau įsižiūrėti į gerklas. Kairiąja ranka valdydama laringoskopą, Hana dar kartą kilstelėjo mentelę, stengdamasi neužkliudyti dantų.
– Ramiai, tau puikiai sekasi, – pasigirdo tylus vyriškas balsas visai šalia. Pakako vien žinoti, kad yra ne viena, ir Hana aprimo. – Kilstelėk dar šiek tiek. Štai, matai stygas?
Savo nuostabai, Hana jas pamatė. Stengdamasi nesujudinti kairiosios rankos, dešiniąja pro balso stygas įvedė pacientui endotrachėjinį vamzdelį.
– Puiku, – sumurmėjo vyras. – Dabar išimk zondą ir pradėk pumpuoti. Palauksiu, kol įsitikinsiu, ar viskas gerai.
Hana linktelėjo ir tvirtai laikydama vamzdelį padarė kaip liepta. Įdėmiai žiūrėdama į paciento krūtinę ji su pasitenkinimu stebėjo, kaip ši kyla ir leidžiasi su kiekvienu gaivinimo įtaiso spustelėjimu.
– Puikiai atlikta. Atrodo, vamzdelis vietoje. – Tylus balsas skambėjo raminamai. Beveik hipnotizuojamai. Iš palengvėjimo Hanos keliai ėmė linkti ir tik valios pastangomis jai pavyko išsilaikyti ant kojų. Darbas dar nebaigtas. – Reikės rentgeno nuotraukos, patvirtinančios, kad vamzdelis įstatytas gerai.
– Bus padaryta, – pasakė Hana ir perdavė vamzdelį greta stovinčiai medicinos seselei. Dabar, galėdama žengti žingsnį į šalį, ji pažvelgė į savo išgelbėtoją.
Staiga Hana sustingo sutikusi atkaklų blykčiojančių žalių akių žvilgsnį.
Susidūrimo jėga buvo tokia stipri, kad širdis ėmė beprotiškai daužytis. Kambarys pradėjo suktis ratu, o ausyse kurtinamai ūžti.
Ne. Negali būti. Bet taip yra.
Džeikas. Jos Džeikas. Jos vienos nakties Džeikas stovi čia.
Jo akyse tvykstelėjusi nuostaba padėjo Hanai pasijusti šiek tiek geriau. Bent jau ne ją vieną šis susitikimas išmušė iš vėžių. Po minutėlės, perskaičiusi jo vardą ant prisegamos kortelės, pajuto sukylant šleikštulį.
Nuostabu. Kaip tik to jai ir reikia. Džeikas šioje ligoninėje yra ne šiaip gydytojas.
Jis profesorius Holtas. Vyriausiasis gydytojas. Ir Traumatologijos skyriaus vedėjas!
Vyras, su kuriuo ji impulso pagauta praleido naktį, yra žmogus, nuo kurio priklauso jos karjera.
Antras skyrius
Džeikas vargiai galėjo patikėti tuo, ką mato: Hana stovėjo priešais su šviesiai mėlynos spalvos ligoninės apranga, ilgu baltu chirurgo chalatu ir supintais į madingą kasą plaukais. Gydytoja Stiuart. Vardas ant prisegtos kortelės privertė jį nusišiepti.
Hana, mergina, kurią jis sutiko burlaivyje, vilkinčią ryškiai geltonu bikiniu, – gydytoja praktikantė? Pirmų metų ordinatorė? Čia, Čikagos ligoninėje?
Širdį pervėrė išdavikiškas dūris.
Ji visą laiką žinojo, kas aš esu.
Džeikui buvo sunku patikėti, kad jau antrą kartą per savo gyvenimą sugebėjo padaryti tą pačią klaidą. Nurijęs užstrigusį kartėlį jis prisivertė susitelkti į darbą. Jųdviejų pagalbos reikėjo sužeistajam, todėl buvo visiškai netinkami nei laikas, nei vieta prašyti Hanos pasiaiškinti dėl savo elgesio. Vis dėlto ji savo vaidmenį atliko puikiai, be abejonės. Net nesusimąstęs, kad viskas gali būti surežisuota, Džeikas prarijo masalą ir įkliuvo į žabangas.
Atplėšęs žvilgsnį nuo Hanos jis pažvelgė į ligonį.
– Tuojau pat užsakykite rentgeno nuotrauką, kuri patvirtintų, kad vamzdelis įstatytas gerai, – paliepė jis seselei. – Taip pat norėsiu visų laboratorinių tyrimų rezultatų.
Seselė nuėjo prie artimiausio telefono.
Kai Džeikas atsisuko į Haną, ši vėl tikrino paciento būklę, o kita seselė ėmė kraują. Akivaizdu, kad jųdviejų susitikimas Hanos taip nešokiravo kaip jo.
– Iš dešiniosios plaučių pusės sklinda gerokai silpnesni garsai, – išsiimdama iš ausų stetoskopą pranešė Hana. – Pilvas kietas, nematyti jokių virškinimo požymių. Kadangi pacientas vis dar be sąmonės, darau išvadą, kad jam greičiausiai pažeista galva. Kol kas vyzdžiai neišsiplėtę ir reaguoja.
Iš visų jėgų stengdamasis negalvoti apie tai, kaip ji atrodo nuoga, Džeikas skubiai linktelėjo.
– Gerai, ir koks tolesnis tavo veiksmų planas?
– Atlikti galvos, krūtinės ir pilvo kompiuterinę tomografiją ir toliau įdėmiai stebėti būklę.
– Gerai. Pranešk, kai tik turėsi tyrimų rezultatus. – Ketindamas apžiūrėti antrąjį pacientą, kuris pakliuvo į tą pačią avariją, Džeikas nusisuko. Ričardas asistavo gydytojai Barkli, antrajai ordinatorei, jų paciento būklę pavyko stabilizuoti.
Hanos ligonio būklė buvo kur kas sunkesnė.
– Daktare Holtai? – kimus Hanos balsas prasismelkė iki pat Džeiko pilvo apačios ir privertė iš nevilties sugriežti dantimis. Daugiau jis nesileis kvailinamas.
– Ką? – atžariai atsiliepė jis.
– Jau gavau krūtinės rentgeno nuotrauką, pilvas vis kietėja, – tarė ji ir kilstelėjo drabužį, kad jam parodytų. – Manau, kad pacientui prasidėjo vidinis kraujavimas. Ar atlikti pilvaplėvės plovimą?
Nors Džeikui ir padarė įspūdį jos greitas padėties vertinimas ir gebėjimas išlikti ramiai stresinėje situacijoje, bet jis neleido sau ja žavėtis.
– Esi dariusi tai anksčiau?
– Taip. – Atsakydama Hana jau traukė pilvaplėvei plauti skirta indą ir ruošė pacientą procedūrai. Net jeigu ir jaudinosi, to neparodė. Kai pacientui buvo suleista anestetikų, Hana užsitempė sterilias pirštines ir kruopščiai atmatavo du centimetrus virš bambos. Paskui greitai skalpeliu atliko pjūvį.
– Puikiai padirbėta, – pagyrė Džeikas, galėjo ir prikąsti liežuvį. Mikliai įvedusi kateterį Hana atsuko lašelinę ir juodu ėmė stebėti pokyčius. Džeikas nenustebo išvydęs, kaip išteka kraujo srovelė, kuri tik patvirtino Hanos padarytas išvadas.
– Atrodo, šį vaikiną teks gabenti į operacinę.
Hanos akys išsiplėtė.
– Dabar?
– Kaip galima greičiau. Tačiau, prieš ką nors pradedant daryti, reikia sulaukti visų tyrimų rezultatų.
– Hemoglobinas nukritęs iki dešimties, – pranešė viena medicinos seserų. – Organizmas neaprūpinamas pakankamu deguonies kiekiu, pulsoksimetras rodo dvi ir septyniasdešimt
