kietuoli. Nebeatsiimsi savo žodžių. Pripažink, kad tau patinku ne tik lovoje – mėgsti ir mano draugiją.
Jis nusinešė ją atgal į lovą, lūpomis ieškodamas jos lūpų.
– Ko gero, neką mažiau. O kalbant apie seksą. Turėsiu dvi savaites gyventi be tavęs, tai išnaudokime laiką dabar.
– Ar kada nors tau atsakiau? – kimiai nusijuokė ji.
– Ne, ir šįvakar ne metas pirmam kartui.
Fetė nubudo, apsupta mylimo vyro šilumos ir kvapo. Atmerkė akis ir susiraukė. Ji nesapnavo. Anksti ryte jie pasimylėjo, ir Tinas paprašė, kad liktų nakčiai. Pirmą kartą gyvenime. Na, gal nepaprašė… greičiau pranešė, kad ji pasilieka, bet juk tas pats. Ji – jo glėbyje, jo lovoje, rytą, po meilės nakties.
Tai didinga.
Nuostabu, taip, kaip ji ir manė būsiant.
– Nubudai? – sudundėjo virš jos jo balsas.
Ji pakėlė galvą nuo Valentino krūtinės ir sušvito šypsena.
– O kaip atrodo?
– Atrodo, nemelavai sakydama, kad rytais tavo nuotaika būna gera. Gal reikės pradėti vadinti tave solare.
Saulės šviesa? Jai suspaudė širdį.
– Tajus vadindavo mane Saulės šviesa.
– Buvęs vaikinas? – suniurzgė Tinas, o neskustas jo veidas tapo toks gundantis. – Tu teisi, kalbėti apie buvusius amores lovoje su esamuoju tikrai prastos manieros.
Ji nusijuokė, nė kiek neįsižeidusi.
– Jis buvo ne mano vaikinas, o vyras, – pasakė ir iššoko iš lovos išvirti kavos.
– Buvote susituokę?
– Taip. – Keista, juodu jau metus kartu, o ji pirmąsyk pasisako, kad buvo ištekėjusi. Bet juk tokie jų santykiai. Jiedviem su Tinu rūpi vien dabartis.
Apie jį ir praeities tragedijas, tokias panašias į jos pačios, Fetė daugiau sužinojo iš jo motinos negu iš jo. Keista, Tinas visai nesidomėjo Fetės menu, o jo motina buvo jos gerbėja. Jiedvi susitiko Fetės parodoje Palerme. Nors ir skirtingo amžiaus, dvi moterys tuojau suartėjo ir su jauduliu aptiko esančios kaimynės. Nuo Grisafių vynuogyno tebuvo dvidešimt minučių kelio automobiliu iki mažyčio Fetės butuko Picolate.
Ji niekada nesilankė tenai kaip Tino viešnia. Matėsi su Tinu jau du mėnesius ir tik paskui suvokė, kad Agatos dažnai minimas Valentinas ir yra Tinas, su kuriuo Fetė leidžia naktis. Iš pradžių ji sutriko, bet netrukus priprato. Bet taip ir neprisipažino Agatai susitikinėjanti su jos sūnumi. Kruopščiai slėpė jų santykius, manydama, kad tai Tinas turi nuspręsti, kada pasakyti šeimai apie ją.
Kita kone neįtikėtina likimo užgaida Fetė buvo ir jo sūnaus Džosujės mokytoja. Kartą per savaitę mokė Marsalos pradinės mokyklos vaikus dailės. Sykį ji prarado galimybę tapti motina, bet vaikus dievino, ir tai buvo vienas iš būdų bendrauti su jais. Džosujė buvo be galo meilutis ir ji suprato Tino norą būti su juo. Pritarė jam.
– Išsiskyrusi? – Tinas įdėmiai žvelgė į ją rudomis akimis, aiškiai nenorėdamas baigti Tajaus temos.
– Našlė. – Ji nesileido į smulkmenas, suprasdama, kad Tinas to nenorėtų. Jam niekada nereikėjo smulkmenų. Bent apie jos gyvenimą.
Jis sakė norįs galvoti apie tai, kas yra čia, šią akimirką. Kadangi toks pat buvo ir jos šūkis, jai nekliuvo tai, kad Tinas visai nesidomi jos gyvenimu prieš atvykstant į Siciliją. Bet turėjo pripažinti, kad jis ne per daugiausiai domisi ir jos gyvenimu čia.
Tinas žinojo, kad ji menininkė, bet kažin ar numanė ją esant populiarią keramikę. Žinojo, kad ji gyvena Picolate, mažame miestelyje, vos kelios minutės kelio į pietus nuo Marsalos, bet vargu ar būtų parodęs, kur yra jos butas. Juodu buvo kartu visus metus, bet mylėdavosi tik jo apartamentuose.
Ne jo namuose, nes čia jis negyveno. Sakėsi laikąs apartamentus verslo tikslais, bet jai atrodė, kad jis turi galvoje ne verslą, o galimybę pasimylėti nestebint budriai motinos akiai. Tinas labai kruopščiai stengėsi atskirti jųdviejų gyvenimus.
Iš pradžių tai jai nekliudė. Jai taip pat nereikėjo gilaus emocinio ryšio, kaip ir jam. Jis žadėjo jai seksą ir tai davė.
Tačiau kažkuriuo metu Fetė suprato negalinti neduoti jam meilės.
Net ir tuomet neprieštaravo, kad jų santykiai išliktų tokie seklūs. Ar bent taip save įtikino. Ji prarado visus, kuriuos mylėjo, neabejojo vieną dieną prarasianti ir jį. Aišku, jai patiko praleisti kartu visą naktį. Patiko. Bet kuo mažiau jis bus įsipynęs į jos gyvenimą, tuo jai bus lengviau, kai tas metas ateis.
Bent šitaip ji manė. Dabar jau nebuvo tokia tikra.
– Tai viskas, ką gali pasakyti?
Ji įjungė kavos aparatą ir pasisuko į Tiną.
– Ką?
Jis apsimovė trumpikes, tad į aukštą, tobulą figūrą tebebuvo galima varvinti seiles.
– Tavo vyras mirė.
Jie vis dar apie tai?
– Taip.
– Kaip?
– Autoavarija.
– Kada?
– Prieš šešerius metus.
Jis persibraukė pirštais susivėlusius po nakties plaukus.
– Nesakei man.
– Ar labai norėjai?
– Manyčiau, kad per metus kokį sykelį galėjai užsiminti esanti našlė. – Tinas atėjo į virtuvę ir atsirėmė į barą greta jos.
– Kam?
– Tai svarbi žinia apie tave.
– Apie mano praeitį.
Jis susiraukė.
– Tu linkęs galvoti apie šią dieną, ne apie vakarykščią. Daug kartų taip sakei, Tinai. Kas nutiko?
– Gal mane domina moteris, su kuria miegu jau ištisus metus.
– Beveik metus.
– Nesikabinėk prie žodžių.
– Džiugu, kad domiesi.
– Aš… – Pirmą kartą jos mylimasis, šaltas it ledas Valentinas Grisafis, ieškojo žodžių.
– Nesijaudink, Tinai. Nieko bloga.
– Ne, ne, žinoma, ne. Mes juk ir draugai, ne tik meilužiai, si?
