akis. Akivaizdu, kad pavalgęs hercogas kentė nepatogumą, bet Lučianas smarkiai abejojo, ar sulaukus penkiasdešimt aštuonerių dėl tokios savijautos reikėtų kaltinti amžių.
– Ar tai vėl tavo širdis, Džordžai? – Frensis Vinteris raukydamasis pažvelgė į vyresnįjį brolį.
Hercogo veidas iš susierzinimo nuraudo.
– Ne, po velnių, tai ne mano širdis…
– Nusiramink, Karlainai, – nuramdė jį hercogienė. – Esu tikra, kad Frensis viso labo išreiškė savo susirūpinimą.
– Be tokio susirūpinimo galiu apsieiti. – Jos vyras nepatenkintas susiraukė.
– Prisimink, ką gydytojas Vusteryje sakė apie tavo širdį ir jaudinimąsi, Karlainai…
– Prakeiktas šarlatanas, – pasibjaurėjęs pertraukė ją hercogas. – Malonėk atleisti už tokį šeimynišką pokalbį, Sent Klerai. – Jis apmaudžiai nusišypsojo Lučianui. – Kiek sutriko virškinimas, ir visi įsivaizduoja, kad aš jau mirties patale.
– Esu tikras, kad hercogienė ir Frensis norėjo gero, – nuramino jį Lučianas. – Ar norėtumėte, kad palydėčiau jus į viršų? – Pastebėjęs, kaip hercogas, pasukęs durų link, susiūbavo, jis susiraukė.
– Nereikia, mielas bičiuli, juk šalia manęs brangioji Margarita ir Greisė. – Džordžas Vinteris raminamai nusišypsojo, kai sunerimusi žmona suėmė jį už rankos, o kitapus atsistojo Greisė. – Judu, jaunuoliai, pasilikit, pasimėgaukit brendžiu ir maloniai pasikalbėkite.
Lučianas pamanė, kad verčiau dar kartą įstotų į kariuomenę ir mėnesių mėnesius sėdėtų šaltame balne, nei leistų laiką vienas su pasipūtusiu nuoboda, kokiu Frensis Vinteris neabejotinai tapo! Bet Karlaino hercogams išėjus iš kambario lydimiems susirūpinusios dukterėčios Lučianas susitaikė su tuo, kad teks išgerti bent vieną taurę brendžio, kurio jiems įpylė jauna patarnautoja, prieš taip pat išeidama iš kambario. Po to jis pasiims grafiną gėrimo į savo kambarį, kad galėtų prisigerti iki užmaršties.
Frensis Vinteris pasinaudojo tuo, kad jo brolis išėjo kartu su abiem damomis, persėdo į Greisės Heterington vietą greta Lučiano ir suokalbiškai palinko į priekį.
– Maldauju nesusidaryti blogos nuomonės apie panelę Heterington dėl to nesubtilaus pokalbio šį vakarą.
Lučianas šaltai žvelgė į jį stebėdamasis, kad Frensis pasirinko tokią temą pokalbiui, nors jo brolis ką tik išėjo iš kambario jausdamasis prastai.
– Patikėk manimi, nesusidariau blogos nuomonės apie panelę Heterington.
Frensis Vinteris prisimerkė.
– Bet, esu tikras, pritarsi, kad ji mandagioje draugijoje vis dar yra šiek tiek netašyta.
Lučianas nenutuokė, kur krypsta šis pokalbis, bet jam tikrai nepatiko, kad Frensis taip familiariai aptarinėjo panelę Heterington su žmogumi, kuris jai, šiaip ar taip, yra visai nepažįstamas.
– Priešingai, – nutęsė jis. – Esu įsitikinęs, kad dėl panelės Heterington būdo ją per artimiausius kelis mėnesius aukštuomenė palaikys išskirtine.
– Kalbant apie tai, Sent Klerai, – Frensis nutaisė pasipūtusią šypseną, – esu tikras, negalėjai nepastebėti, kad mudu su panele Heterington… – Jis reikšmingai nutilo. – Na, mudu esame susitarę. Žinoma, dar niekas oficialiai nepranešta. – Jis nusivaipė. – Bet, esu įsitikinęs, galiu drąsiai teigti, kad netrukus bus pranešta apie sužadėtuves.
Lučianas į pasipūtėlišką Frensio pareiškimą nesureagavo, nė nemirktelėjo, bet viduje… Viduje! Ar šitas šunelis tikrai perspėja jį daugiau neberodyti dėmesio Greisei Heterington? Ar šitas vyras tikrai drįsta daryti prielaidą?..
– Greisei, be abejonės, reikia leisti pasidžiaugti pokylių sezonu, – nerūpestingai tęsė Frensis Vinteris. – Bet tik tam, kad būtų pristatyta visuomenei. Esu įsitikinęs, kad Džordžas atmes visus kitus pasiūlymus, išskyrus manąjį.
Prakeikimas, jis tikrai drįsta!
Lučianas jau seniai nebuvo toks įpykęs. Ir tikrai niekada taip neįsiaudrino dėl moters.
– Bet tikriausiai pati panelė Heterington turės apsvarstyti tavo pasiūlymą? – tarė jis. Iš to, ką regėjo šįvakar stebėdamas Greisės Heterington elgesį su Frensiu Vinteriu, Lučianas suprato, kad ji tokiam pasiūlymui nepritartų.
Toks vyras tokiai paprastai merginai kaip Greisė Heterington neabejotinai būtų laikomas puikiu. Iš ankstesnių hercogienės žodžių apie savo seserį ir jos vyrą Lučianas spėjo, kad Greisės tėvai buvo paprasti kaimo didikai. Tačiau, prisiminęs ne kartą šį vakarą maištingai sužibusias Greisės Heterington akis ir jos mintis apie santuoką, Lučianas smarkiai abejojo, ar Frensiui Vinteriui būtų paprasta įkalbėti tą panelę sutikti su jo pasiūlymu.
Tiesa, ne Lučiano reikalas, už ko Greisė Heterington nuspręs ištekėti. Vis dėlto būtų apmaudu išvysti, kaip jos savotiškumą užgesintų toks pasipūtėlis kaip Frensis Vinteris. Arba jos grožis atitektų tik jam vienam, nenoromis pripažino Lučianas, prisimindamas tas dulsvas pilkas Greisės Heterington akis, putlias lūpas, švelnią šviesią odą ir tamsius žvilgančius plaukus, kurie paleisti neklusniomis garbanomis tikriausiai kristų iki pat liekno liemens.
Frensis kilstelėjo antakius.
– Greisė, be abejonės, priimdama pasiūlymą tekėti vadovausis mano brolio ir jo žmonos patarimais. O aš būčiau daugiau nei priimtinas vyras, – tvirtai pareiškė jis.
Galbūt Frensis Vinteris ir manosi esąs priimtinas vyras, pripažino Lučianas tramdydamas šypseną, bet Greisės Heterington nuomonė tikriausiai visai kitokia.
– Tuomet linkiu tau visokeriopos sėkmės, Vinteri, – abejingai nutęsė jis. – Paduok brendžio, a? – žvaliai pridūrė jis. Jei jau teks kęsti šito vyro draugiją, tuomet verčiau dabar prisigers, kad įkaušęs neįsižeistų dėl jo pasakytų žodžių!
– Ar nemanote, kad vertėtų pakviesti gydytoją, teta?
Greisė sunerimusi raukėsi žvelgdama į dėdę Džordžą, kuris gulėjo lovoje ant nugaros užsimerkęs, dar blyškesnis nei valgomajame.
– Karlainas apie tai nenori nė girdėti, tvirtina, kad jam tik sutriko virškinimas. – Žvilgčiodama į vyrą jos teta taip pat atrodė sunerimusi. Nieko stebėtino, nes per kelis pastaruosius mėnesius tokių sutrikimų būta ne vieno.
– Galbūt vertėtų išklausyti kito gydytojo nuomonę, kaip manote? – drįso pasiūlyti Greisė žinodama, kad dėdė neturėjo laiko išklausyti net nuomonės vietinio gydytojo, kuris po paskutinio tokio nutikimo buvo iškviestas į Vintono dvaro rūmus.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте
