kviečių spalvos plaukai, šokoladinės akys, šiurpiai jausmingi veido bruožai, kurių mirtinai galėjo pavydėti bet kuris modelis, iš pažiūros raumeningas kūnas, – visa tai rodė, kad Gideonas Sent Kleras turėtų būti aistringas, ir netgi labai. Bet toks apibūdinimas, jei būtų jį išgirdęs, būtų neabejotinai įžeidęs visus giliai slepiamus jo jausmus.
Įžvelgusi jo užslėptą jausmingumą Džoja nustebo, kad abiejų brolių vestuvėse jis dalyvavo vienas, be poros. Prie šio fakto pridėjusi dar ir tai, kad Gideonas nesusidomėjo ja, Džoja galų gale savo sesers pasiteiravo, ar tik nebus taip, kad Gideonas mieliau bendrauja su vyrukais. Nors sesuo puolė isteriškai juoktis ir kvatojo net penkias minutes, ji vis dėlto nusprendė, kad Stefanijos atsakymas yra ne.
Vadinasi, Ponui Jausmingajam Pasipūtėliui patinka moterys, tik ne ji, Džoja!
Ką gi, taip dar geriau. Nors Gideonas Sent Kleras buvo pats patraukliausias iš visų Džojos sutiktų vyrų, jis nerodė jokio susidomėjimo, o tai kurstė užimti gynybines pozicijas ir tyčia jį šokiruoti savo elgesiu. – Gal jums laringitas, o gal rytais būnate mieguistas? – linksmai paklausė aiškiai parodydama, kad jai negresia nei viena, nei kita.
– Kaip galiu jums atsakyti, jei jūs nesustodama tarškate? – Jo balsas atžarus, ir vis dėlto tas tylus gergždžiantis tenoras skamba seksualiai, – pagalvojo Džoja ir mintyse atsiduso. Jis net nepajudėjo iš vietos ir toliau stovėjo prie savo automobilio. – Panele Makinli…
– Džoja.
Jo nosies šnervės niekinamai virptelėjo.
– Neprieštarausite, jei vadinsiu jus Džozefina?
– Nė kiek, jei sutiksite gauti tai, ko užsitarnavo paskutinysis, šitaip mane pavadinęs, – linksmai atšovė ji. – Grįžo su mėlyne po akimi, – pridūrė šyptelėjusi, pamačiusi, kad Gideonas klausiamai pakėlė savo šviesius antakius.
Vienas antakis taip ir liko pakeltas.
– Jums nepatinka šis vardas?
– Tikrai ne.
Šitaip nieko nebus, – liūdnai pagalvojo Gideonas. Šeštadienį, pasikalbėjęs su Lukanu, jis ilgai mąstė ir priėjo prie išvados, kad jam reikėtų pasikalbėti su Džoja ir ramiai jai paaiškinti, kodėl, jo manymu, jie negalės dirbi kartu, tada draugiškai išsiskirti ir pačiam imtis laikinojo Sent Klerų įmonės direktoriaus pareigų. Dėl Dievo meilės, juk ji irgi turėtų suprasti, kokie skirtingi yra jųdviejų požiūriai į… Taip, į viską!
Protingas ir gerai apgalvotas planas, – bent taip manė tuo metu. Bet tik tol, kol asmeniškai susidūrė su šia aštrialiežuve. Pakako pasikalbėti su ja vos kelias minutes, ir jis suprato, kad išvada buvo neteisinga. Be to, Gideonas greitai suvokė, kad bet kuris jo pasiūlymas gerai pagalvoti, prieš sutinkant dirbti kartu, tikriausiai paskatintų Džoją Makinli elgtis priešingai.
Iki šiol mokėjęs puikiai tvarkyti savo gyvenimą, Gideonas pirmą kartą nebežinojo, nei kaip elgtis, nei ką sakyti, kad pasiektų savo tikslą. Žinojo tik viena – jis tikrai išprotės, jei keturias savaites teks dirbti su šia stačiokiška mergina!
Nesvarbu, kad ji dainuoja lyg angelas…
Tai, kad po savo vestuvių Lukanas nusprendė nedirbti visą mėnesį ir leido jam skambinti tik neatidėliotinais atvejais, buvo gana keista.
Tiesą sakant, Gideonas nenustebo, – kai susipažino ir netrukus įsimylėję vedė tas moteris, abu broliai pradėjo elgtis nenuspėjamai. Jam patiko abi – ir Stefanija, ir Leksė. Bet pasikeitęs jo brolių elgesys kėlė… nerimą.
Džordanas, puikus aktorius, ištisą dešimtmetį turėjęs daugybę meilės nuotykių su gražuolėmis aktorėmis ir supermodeliais, netikėtai prieš du mėnesius įsimylėjo savo gydytoją ir nuo to laiko, kai ją vedė, vis dar buvo apkvaišęs nuo meilės. Atsisakydavo net filmuotis tomis dienomis, kai Stefanija dirbdavo savo klinikoje, kurią atidarė, jiems persikėlus į Los Andželą.
Lukanas, kol dar nebuvo sutikęs ir įsimylėjęs Leksės, niekados ilgiau nei dviem dienoms nepalikdavo įmonės, kurią pats įkūrė ir ilgainiui pavertė sėkmingiausia įmone su daugybe filialų. Tiesą sakant, pasirodžius Leksei, kuri įžengė į jo gyvenimą vos prieš dvi savaites, jo vyresnysis brolis tiesiog pakvaišo – tinkamesnio žodžio jo elgesiui apibūdinti Gideonas nerado.
Tas pats žodis tiko visiems trims broliams Sent Klerams, kol jie sulaukė pilnametystės ir įgijo pasirinktas profesijas: Gideonas tapo teisininku, Džordanas – aktoriumi, o Lukanas – verslininku.
Tačiau per du pastaruosius mėnesius viskas pasikeitė ir Gideonas, kuriam patiko tvarka ir tęstinumas, stengėsi su tuo susitaikyti. Tačiau neketino to daryti su aikštingąja Džoja Makinli, kuri grasino persekioti jį kiekvieną darbo akimirką!
– Ką gi, puiku. Vadinsiu jus Džoja. – Jis vos girdimai atsiduso. – Tikriausiai Pikardo ir Raito bendrovei, o ypač Džeisonui Pikardui buvo sunku jus išleisti.
– Kur išleisti?
Gideonas suirzęs dėbtelėjo. Visi, su kuriais teko kalbėtis, jam tvirtino, kad ji yra išmintinga moteris.
– Pas mus, žinoma.
Džoja atrodė nustebusi.
– Atleiskite, bet norėčiau, kad patikslintumėte, ką turite galvoje. Ypač savo pastabą dėl Džeisono Pikardo, – pridūrė ji lediniu balsu.
Gideonui visiškai nepatiko, kad šis pokalbis vyksta automobilių stovėjimo aikštelėje, kur bet kurią akimirką gali atvykti kuris nors darbuotojas. Tiesą sakant, buvo vos kelios minutės po aštuntos, o dauguma darbuotojų į Sent Klerų įmonę neatvykdavo anksčiau nei devintą, tačiau jei kuris, sumanęs atvykti anksčiau, pamatytų savo viršininką, besivaidijantį su nepažįstama moterimi automobilių stovėjimo aikštelėje, palaikytų tai profesinės etikos pažeidimu.
Gideonas, skubiai žengęs tris didelius žingsnius, skiriančius jį nuo Džojos, atsidūrė šalia ir iškart užuodė svaiginantį, nors ir švelnų, jos kvepalų aromatą. Tai nustebino. Gideonas buvo įsitikinęs, kad, būdama stipri asmenybė, ji mėgsta aštrius, kitų dėmesį patraukiančius kvepalus. Tokius, kurie iškart, vos užuodus, apsvaigintų. Tačiau aromatas buvo švelnus, subtiliai jaudinantis, ir Gideonas negalėjo, nors ir ketino, nuslėpti, kad juos užuodžia.
Jis tvirtai sučiaupė lūpas.
– Aš tik norėjau pasakyti, kad man labai gaila, jog Lukanas įkalbėjo jus palikti Pikardą, kad padirbėtumėte pas mus vos keturias savaites.
Džoja suglumo, nes tą akimirką visą dėmesį buvo sutelkusi į Gideoną, kuris artinosi prie jos it liauna grakšti pantera.
Ji ir vėl pagalvojo, kad šis šiaip jau žavus vyriškis veltui gaišta laiką, nes visos jo nepriekaištingai baltų marškinių sagos buvo kruopščiai susagstytos iki apykaklės viršaus. Jei Gideonas būtų bent šiek tiek pasistengęs – ir nežiūrėjęs šitaip piktai! – šis arogantiškas, bet dailus vyriškis galėtų suvirpinti bet kurios moters širdį ir jausmus.
Ir plaukus galėtų šiek tiek atsiauginti, tada atrodytų dar jaunesnis ir neabejotinai seksualesnis.
