sudarykime sandorį, – patenkintas atsakymu jis pasiūlė. – Pažadu ištirti tavo pretenziją, o tu pažadėk, kad skirsi man kelias savaites.
Moteris sumirksėjo.
– Kodėl aš?
– Geras klausimas… – Koridoriuje pasigirdo praeinančių žmonių balsai. – Tik dabar atsakyti negaliu. Ar rastum laiko šį vakarą drauge pavakarieniauti? – Manau, kad taip, – atsakė Džena, nors jos kūnas, tarsi riedant linksmaisiais kalneliais, smego žemyn.
– Vilties teikiantis požiūris.
– Pratinkis.
Nekreipdamas dėmesio į Dženos sarkazmą Adamas padavė jai savo verslo kortelę.
– Paskambink kitapus nurodytu telefonu ir pasakyk savo adresą. Aštuntą valandą tavęs atvažiuos automobilis ir pristatys į mano namus.
– Turiu savo automobilį. Be to, jei neprieštarauji, norėčiau susitikti restorane.
– O aš norėčiau pasikalbėti savo namų nuošalumoje. – Jis ištiesė ranką į duris. – Mano vairuotojas lauks tavo skambučio. – Dar kartą metęs žvilgsnį Adamas išėjo iš sandėlio ir uždarė paskui save duris.
Džena kurį laiką stovėjo gaudydama kvapą ir mėgindama susigaudyti, kas ką tik įvyko. Jis kažkaip sugebėjo pakreipti situaciją prieš ją, ir dabar ji priversta svarstyti absurdišką pasiūlymą. Partnerė kelioms savaitėms? Adamas sakė, kad nebus jo meilužė, bet ar ji gali būti tokia naivi? Jis neabejotinai pažinojo moterų, kurios kur kas geriau būtų tikusios šiai užduočiai. Kai kurioms jų seksas netgi būtų privalumas.
Tai kodėl ji?
Nors Džena jautėsi suintriguota ir šiek tiek pamaloninta, buvo griežtai nusiteikusi nepriimti tokio piktinančio pasiūlymo. Jeigu šis vyras taip nori, pavakarieniaus drauge. Netgi išklausys, ką jis nori pasakyti, jeigu tokia yra kaina norint atgauti Stiuarto pinigus, tačiau toliau nežengs.
Pažvelgusi į kortelę rankoje Džena per vėlai susiprato šį vakarą neturėsianti kitos išeities, kaip tik pasinaudoti Adamo vairuotojo paslaugomis. Jis nepaliko savo adreso, todėl negalės kitaip nusigauti iki jo namų. Džena jautėsi pažeminta suvokusi, kad suteiks Adamui galimybę laikyti ją lengvai sutinkančią su jo kaina, tačiau kito kelio nebuvo.
Ryžtingai nusiteikusi išėjo iš sandėlio ir pasuko priėmimo salės link, tačiau žengusi kelis žingsnius suprato, jog šią popietę nė minutės ilgiau neištvers tos draugijos. Rankinė buvo šalia, todėl beliko palikti registratūroje dėkingumo žinutę šeimininkams su atsiprašymu, kad dėl galvos skausmo turėjusi išvykti. Jos šefas su žmona tikrai supras, o Markas vargu ar pastebės, kad jos nebėra.
Slaptas balsas kuždėjo, kad Adamas Rotas jo vietoje taip lengvai nedovanotų.
Antras skyrius
Adamas baigė rengtis ir segdamasis ant riešo auksinį laikrodį žvilgtelėjo į rodykles. Septynios trisdešimt. Džena Brenson netrukus bus čia.
Po pokalbio sandėlyje ji negrįžo į ložę, tačiau jis neabejojo, kad taip pasielgė toli gražu ne pristigusi drąsos. Būtų malonu praleisti ateinantį mėnesį su tokia gražia seksualia priešininke, tačiau būtent dėl jos nepalenkiamo būdo šią popietę kilo mintis, kaip išspręsti vieną labiausiai jį šiuo metu kamuojančių rūpesčių. Adamui vis didesnį nerimą kėlė intensyvėjančios jo geriausio draugo žmonos pastangos su juo fiziškai suartėti. Kiek dar užtruks, kol Čelsė išsiduos Tedo akivaizdoje? Jis negalėjo leisti taip nutikti nei draugo, nei savo paties labui.
Kaip tik dabar jam reikėjo tokio žmogaus kaip Džena. Moters, kuri mokėtų ginti savo teises ir nenorėtų emociškai susisieti. Tokios, kuri neprašyta mėnesio pabaigoje paliktų. O Džena – jis buvo tikras – jausis laimingiausia pasaulyje galėdama jį išbraukti iš savo gyvenimo. Ji buvo nepanaši į kitas pažįstamas moteris, kurios dažniausiai mėgdavo staipytis jo akivaizdoje ir vien spragtelėjus pirštais puldavo vykdyti visų įnorių, galiausiai tapdamos gryna našta.
Žinoma, ne visos pažįstamos moterys buvo tokios. Buvo ir vertų gėrėtis, pavyzdžiui, jo brolio žmona Kasandra – ji Adamui labai priminė motiną. Abi moterys buvo jautrios ir doros, bet nenuleisdavo rankų kovodamos už tai, kas joms svarbu. Abiem šeima buvo aukščiau už viską. Ši savybė, nesvarbu, vyro ar moters, Adamui kėlė didelį susižavėjimą.
Šeima yra šeima.
O priešų neišleisk iš akių, – priminė sau žingsniuodamas iš miegamojo į erdvią atvirą svetainę. Vis dėlto Džena Brenson – jo priešė. Jeigu ir toliau užsispyrusi tvirtins, kad Lijamas išviliojo iš jos brolio didelę pinigų sumą, gali sukelti jo tėvams daug skausmo.
Bėda ta, kad Adamas nebuvo tikras, jog Lijamas tikrai taip nepasielgė. Nors beprotiškai ilgėjosi savo jaunėlio brolio, kuris, Dievas mato, neturėjo mirti taip anksti, žinojo, kad Lijamas lengvabūdiškai ėjo per gyvenimą imdamas tai, ko geidė širdis.
Tačiau tai dar nereiškia, kad išviliojo ir Stiuarto Brensono pinigus. Lijamas nebuvo apgavikas. Vis dėlto, nesugebėdamas įžvelgti pramogų parko trūkumų, tikrai stengėsi rasti daugiau investuotojų. Ir Dominykas, ir Adamas mėgino įtikinti brolį, kad sumanymas per daug rizikingas. Nepaisant logiškų argumentų, Lijamas prieš pat susirgdamas vis tiek investavo į pramogų parką ketvirtį milijono dolerių – laimė, ne pusę milijono, kaip planavo.
Šioje istorijoje buvo daug neaiškumų, ir tai kėlė dar daugiau nerimo. Kas gali užginčyti, kad Lijamas neįtikino ir Dženos brolio investuoti į projektą? O tas kvailys juk galėjo patikėti. Adamas žinojo nenurimsiąs tol, kol neišsiaiškins tiesos.
Tačiau Dženai Brenson to žinoti nebūtina.
Kaip tik tada paskambino durininkas ir pranešė, kad Džena jau kyla į mansardą; šiek tiek jaudindamasis Adamas patraukė prie asmeninio lifto pasitikti. Suvaldyti geismą šalia šios moters bus nemenkas iššūkis. Ir didelis malonumas.
Lifto durys skambtelėjusios atsivėrė, ir Adamas išvydo stulbinamai gražią moterį juoda suknele ir aukštakulniais bateliais apautomis įspūdingai ilgomis, dailiomis kojomis. Į kuodą susukti plaukai veidą darė švelnesnį, ir Džena atrodė dar gražesnė, negu buvo išlikusi atmintyje. Tą akimirką Adamas apsisprendė. Dar nė vienos moters jam nebuvo tekę maldauti tapti meiluže, bet jeigu šioji liekna brunetė norėtų ko nors daugiau, jis neatsisakys.
– Matau, kad laiko pasipuošti netrūko, – sumurmėjo Dženai žengiant prabangiu kilimu.
Einant jo link moters veidą nuspalvinęs lengvas raudonis užbūrė.
Džena šyptelėjo.
– Adamai, verčiau pasilaikyk komplimentus tikrajai savo gyvenimo moteriai.
– O tu nesi tikra? – Jam patiko girdėti, kaip jo vardą taria Dženos lūpos.
Ji sustojo už kelių pėdų.
– Aš – tavo baisiausias košmaras.
Adamas nusijuokė.
– Dar
