style="font-size:15px;"> Tesa didžiavosi, jog vis dar yra nekalta. Kai kurios moterys galbūt to gėdytųsi, tačiau jai tai buvo dar vienas stiprios valios įrodymas. Be to, savo velionei mamai pažadėjo saugoti skaistybę.
Tačiau Grantas pažadino uždraustus jausmus, nepatirtus pojūčius.
Po velnių, kodėl ji galvoja apie seksą? Jiedu ką tik susitiko, o platūs vyro pečiai, kerinčios akys ir globėjiškas elgesys jau privertė vienišą, meilės besiilginčią merginą atkusti.
– Mane domina tik lenktynės ir mano žirgai, – neįtikinamai tarė Tesa. – Nešvaistyk laiko flirtui.
Grantas pašaipiai šyptelėjo.
– Tai nėra laiko švaistymas, Tesa. Juk ir aš tau patinku. Natūralu šiek tiek pasvajoti sutikus dailią būtybę. Kam tai neigti.
Tesa nusijuokė, atsitraukė ir vėl sukryžiavo rankas ant krūtinės.
– Jei pasiduosi savo egoistiniams troškimams, Oliveriui teks mudviejų laukti, o aš tam neturiu laiko. Taip kad palauk prie durų, gudruoli.
Grantas nusijuokė.
Po galais, jei Tesa nusiteikusi ir toliau meluoti, reikės tai daryti bent jau įtikinamai. Ji negali prarasti savisaugos, kitaip paklius į aistros spąstus.
Antras skyrius
Platūs, išlenkti laiptai, vedantys į balkoną, nuo kurio atsiveria prieškambario panorama, bus puiki vieta pirmos scenos filmavimui. Grantas norėjo, kad filmas prasidėtų nuo Deimono ir Rozos Beringtonų jaunystės. Namai visada buvo jų gyvenimo centras, tad geresnės vietos filmo pradžiai ir nesugalvosi.
Vaikščiodamas po Beringtonų valdas Grantas įsivaizdavo Maksą Fordą, pagrindinį filmo aktorių, atsirėmusį į balkono turėklus ir stebintį dvi mažas nenuoramas.
Maksas vaidins jauną Deimoną Beringtoną – tokį, koks pradėjo didingą žirgų lenktynių karjerą.
Grantas šypsojosi įsivaizduodamas mažą Tesą, bėgiojančią po namus, kuriuos Deimonas paveldėjo iš savo tėvo. Matyt, ji nuo vaikystės buvo pratusi prie griežtos dienotvarkės.
– Grantai.
Karteris atsisuko, nusišypsojo ir nuėjo pasisveikinti su Deimonu. Aukštas, lieknas žilaplaukis vyriškis traukė dėmesį ir kėlė pagarbą. Grantas buvo labai laimingas: šis filmas pakylės jį į naujas karjeros aukštumas.
Jam visada patiko kurti filmus, užmegzti artimą ryšį su aktoriais ir puoselėti tarpusavio pasitikėjimą.
Grantas jau buvo pasiruošęs ateičiai ir šis filmas bus dar vienas ryškus pasiekimas.
– Atleisk, kad negalėjau tavęs pasitikti, – tarė Deimonas plekšnodamas Grantui per petį. – Tikiuosi, arklidėse radai Tesą?
O, taip. Ji buvo pasilenkusi ir beprotiškai seksuali.
– Taip, – patvirtino Grantas nuslėpdamas gašlias fantazijas. – Neilgai trukus vėl susitiksime. Ji man sudarė darbotvarkę.
Skambus Deimono juokas nuaidėjo visame prieškambaryje.
– Ak, toji mergaitė. Jei ji ne arklidėse, tai sėdi prie kompiuterio ir planuoja kiekvieną savo žingsnį.
Tesai reikėjo atsipalaiduoti – Grantas svajojo, kaip priverstų ją pamiršti viską pasaulyje. Bet jis privalo laikytis ribų, numatytų sutartyje. Prakeikimas.
Tas kvailas punktas nesibičiuliauti su komandos nariais. Prieš kelerius metus Grantas paslydo. Su viena grimuotoja per daug išgėrė ir pakliuvo į pirmuosius laikraščių puslapius. Bet tai jau praeitis. Nors už nuodėmes jam tenka mokėti iki šiol.
Jis nenorėjo pasiduoti aistrai. Nors Tesa be galo patraukli, jų pasauliai pernelyg skirtingi.
Be to, Grantas dar nenori surimtėti. Ateityje jis trokšta turėti šeimą, tačiau dabar tam nėra laiko. Bet juk galima priversti Tesą nusimesti rimtuolės kaukę. Jiedu kelias savaites praleis kartu – jis visai netrokšta kas penkias minutes dirsčioti į laikrodį ar taikytis prie tų prakeiktų kuinų.
Lengvas flirtas padės užmiršti tai, kas slegia Granto širdį.
– Man skirtą laiką ji pažymėjo žalia spalva. Jau mačiau visą darbotvarkę.
Deimonas atsiduso, ranka perbraukė sau per veidą.
– Ji tikras motinos vaikas. Mano velionė žmona irgi suplanuodavo kiekvieną minutę. Tai mane varydavo iš proto.
– Tikiuosi, kai atvyks Lilė, judu turėsite apie ką pasikalbėti, – tarė Grantas, galvoje turėdamas žymią aktorę, kuri vaidins Rozą Berington jaunystėje. – Ji domėjosi jūsų žmonos biografija, peržvelgė atsiųstas nuotraukas, tačiau manau, jog gyvas judviejų pokalbis bus užvis vertingiausias.
– Labai laukiu šio susitikimo, – pakiliai šūktelėjo Deimonas. – Vis dar negaliu patikėti, kad apie mano gyvenimą ir karjerą bus kuriamas filmas.
– Deimonai, jūs esate ypatingas žmogus. Negalite paneigti savo laimėjimų. Ne tik susirinkote aukščiausius apdovanojimus, bet ir užauginote dukteris, kurių viena yra garsi jojikė, o kita – nuostabi trenerė. Ir viskas vienoje šeimoje. Jus lydi sėkmė.
– Sėkmė čia niekuo dėta, – lengvai šyptelėdamas pataisė Deimonas. – Reikia įgūdžių ir kantrybės. Jei tai žinai, niekas negali tavęs sustabdyti.
Grantas pajuto, jog šis vyras nėra tik puikus raitelis ir didžiulio žirgyno savininkas. Jis be galo ištikimas savo šeimai. Ant sienų kabėjo daugybė nuotraukų, menančių įsimintinus Beringtonų gyvenimo įvykius. Be to, kalbėdamas apie savo dukras Deimonas be galo didžiavosi. Visai kaip Tesa, kalbėdama apie savo tėvą.
Grantą tai paveikė stipriau, nei jis tikėjosi. Juk ir pačiam Karteriui šeima reiškė viską… Štai kodėl po to, kai sugriovė gyvenimą savo seseriai, dar nedrįso pažvelgti jai į akis.
Jis nusprendė susitelkti filmo kūrimui. Kai Entonis Praisas ir Bronsonas Deinas pasiūlė prisidėti, Grantas sutiko ne iškart. Jis ilgą laiką nedirbo, kovojo su širdgėla, o galiausiai atsidūrė čia. Niekam neleis stoti jam skersai kelio – net patraukliai jojikei. Galbūt ji nėra sužavėta šio filmo idėja, bet neturi jai priešintis.
Žinoma, Tesa gali kelias ateinančias savaites paversti tikra kančia, bet Grantas ras būdą, kaip priversti gražuolę išlįsti iš savo kiauto. Galbūt ji atspari flirtui, tačiau jis tikrai patraukė jos dėmesį. Matė, kaip Tesa išsprogdino akis, jautė, kaip padažnėjo jos pulsas ir kaip geidulingai ji spoksojo į jo lūpas.
Taip, ji jau įkliuvo.
– Man reikia išeiti ir su kai kuo susitikti. Neturėčiau ilgai užtrukti, – Deimonas dirstelėjo į telefoną ir įsidėjo atgal į kišenę. – Jauskis kaip namie. Žvalgykis, kur patinka, o jei ką, prašyk Tesos pagalbos. Numanau, kad jau įsikūrei svečių namelyje?
– Taip, – atsakė Grantas. – Esu labai dėkingas. Visgi kol atvyks
