buvo užsukusi į jų internetinę svetainę, bet nieko ten nerado: muzika, šokiai, kartą per savaitę laisvo mikrofono vakaras. Neidealu, bet nebuvo, iš ko rinktis. Šantalė priėmė pasiūlymą ir toliau vaikščiojo į peržiūras.
Tačiau atvykus baras neatrodė toks elegantiškas kaip internetinėje svetainėje. Visų pirma, švietė raudona neoninė iškaba, prie įėjimo rūkė keli nemalonūs tipai. Šantalė prikando lūpą. Širdis rėkė apsisukti ir važiuoti namo, bet ką jai daryti, jei tai vienintelis darbas, kurį pavyko susirasti per kelias savaites? Jei jo atsisakys, tuoj bus mėnuo be pajamų.
Ji atsiduso ir drąsiai kilstelėjo pečius. Nebūk snobė. Juk žinai, kad meno industrijoje pasitaiko visko. Jie jokie nusikaltėliai.
Tačiau nerimas augo su kiekvienu žingsniu. Šantalė tvirčiau suėmė savo krepšį. Ji privalo atsipalaiduoti. Atsisakyti negali. Jos buvusysis pagaliau pardavė butą. Reikia susirasti, kur gyventi, o čia ji gaus kambarį. Dienomis bus laisva, galės vaikščioti į peržiūras ir užsidirbs pinigų, nes kol kas kišenėse švilpė vėjas.
Jai einant pro šalį vienas vyriškis gašliai ją nužvelgė. Ech, reikėjo ant šortų užsitraukti sportines kelnes. Tolumoje jau leidosi saulė, bet lauke vis dar buvo karšta ir tvanku. Nekreipdama dėmesio į švilpavimus Šantalė žengė vidun aukštai iškėlusi galvą.
Iš pradžių į veidą tvokstelėjo alkoholio tvaikas. Net sutraukė skrandį. Scena buvo patalpos viduryje, trys juodai apsirengę vyrukai derino garso aparatūrą. Šantalė apsidairė. Vaizdas apgailėtinas, bet ateinantį mėnesį čia bus jos namai. Sportbačių padai su kiekvienu žingsniu lipo prie išblukusio kilimo – lyg per metus suneštas purvas būtų virtęs lipnia juosta. Nors rūkymas baruose buvo seniai uždraustas, viduje vis dar galėjai jausti priplėkusį cigarečių tvaiką. Vienoje sienoje žiojėjo bato dydžio skylė, viršuje mirgėjo lempa.
Nuostabu.
Šantalė priėjo prie baro ir iš paskutiniųjų nusišypsojo mėgindama patraukti vyresnio vyro, šluostančio taures ir kabinančio jas sau virš galvos, dėmesį.
– Atsiprašau, aš…
– Šokėjoms į viršų, – tarė jis net nepakėlęs akių.
– Ačiū, – burbtelėjo ji ir apsisukusi nudūlino prie laiptų baro gale.
Viršuje vis tiek negali būti blogiau nei apačioje. Galbūt pirmas aukštas tik muzikantams? Gal viršuje bent jau bus… švaru?
Šantalė užlipo viršun stengdamasi išlikti pozityvi, tačiau viršuje nebuvo geriau.
– Prakeikimas.
Viduryje scena. Su sidabriniu stulpu. Scena apvali. Aplink kėdės. Gale išblukusios raudonos užuolaidos, praskirtos, kad šokėjos galėtų įeiti ir išeiti. Čia prakeiktas striptizo klubas!
– Šantale? – Jos dėmesį patraukė balsas. Sekundėlę ji galvojo apsimesti, kad čia ne ji, tačiau vyro veido išraiška išdavė, kad jis puikiai žino, kas ji tokia.
– Labas.
– Turiu raktą nuo tavo kambario, bet dabar neturiu laiko jo parodyti, – tarė jis ir, nužvelgęs ją nuo galvos iki kojų, šyptelėjo. – Dabar tiesiog eik ruoštis su kitomis merginomis.
– Bijau, kad apsirikote. Aš ne striptizo šokėja.
– Žinoma ne, mieloji, – tarė juokdamasis. – Aš viską suprantu. Tu menininkė. Dauguma merginų sako, kad taupo pinigus universitetui.
– Aš rimtai. Aš nenusirenginėsiu. – Šantalė papurtė galvą jausdama, kaip krūtinėje kyla įsiūtis.
– O čia ne striptizo klubas. Merginos šoka… burleską. Tu puikiai pritapsi, – tarė vyras sprausdamas jai į delną kambario raktą.
Šantalė prikando lūpą. Gal nebus taip blogai, kaip ji galvoja.
Ne, kad ir kiek save įtikinėjo, širdis liepė kuo greičiau iš čia dingti.
– Nemanau, kad man pavyks, – atsakė ji tiesdama jam raktą.
– Reikėjo apie tai pagalvoti prieš atsiunčiant mums pasirašytą sutartį, – griežtai tarė vyras ir kietai sučiaupė lūpas. – Bet jei tikrai manai, kad nepavyks, paprašysiu teisininko, kad viską sutvarkytų.
Jis net nesistengė apsimesti, kad negrasina. Širdis ėmė daužytis kaip pašėlusi. Jei jie nuspręs kreiptis į teismą, ji neišgalės pasisamdyti advokato. Kaip galėjo taip apsikvailinti?
Ėmė spengti ausyse. Tuoj prasidės migrena. Koks klubas turi pasisamdęs teisininką? Toks, kuriame advokatas turi pakankamai darbo. Pavojingas.
– Gerai. – Šantalė nuleido ranką, kad nepasiduotų pagundai trenkti tam vyrui per susiraukšlėjusį snukį.
Ji suaugusi. Susitvarkys. Be to, kol vaikščiojo į šokių mokyklų peržiūras, laisvu laiku reklamuodavo gaminius parodose. Vaikštinėdavo apsitempusi trumpučius šortukus ir pardavinėdavo energinius gėrimus arba staipydavosi prie lenktyninių automobilių. Juk ir čia bus panašiai… ar ne?
Šantalė atsiduso ir pasuko į persirengimo kambarį pas kitas merginas, tačiau jos vis neapleido jausmas, kad čia kažkas ne taip… ir ne tik tai, kad ji atsidūrė striptizo klube.
Ji minutėlę susimąstė. Kas čia per jausmas? Po peržiūros jis nuolat stiprėjo… tarsi kažkas graužtų, neduotų ramybės. Šantalė išsitraukė kosmetikos krepšį ir veido servetėles. Valydamasi veidą pagalvojo apie direktorių. Atrodė keistai pažįstamas, bet tarsi negalėjo pažvelgti jai į akis.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
