– puikus partneris filmavimo aikštelėje. Lilė pažinojo Maksą jau labai seniai… Jie vienas kitam buvo lyg brolis ir sesuo.
Našas ėmė glostyti nuogus Lilės pečius – šiandien ji vilkėjo vasarinę suknutę be petnešėlių.
– Jei Maksas nebūtų vedęs ir neturėtų vaiko, pagalvočiau, kad jis siekia tave nuvilioti.
Vaikas. Lilė suprato privalanti nedelsdama atskleisti tiesą.
Ji patraukė Našo rankas ir nusisuko.
– Mums reikia pasikalbėti.
Našas skvarbiomis akimis įsistebeilijo į Lilę.
– Atrodai įsitempusi. Juk nieko vienas kitam nežadėjome, – Našas šyptelėjo. – O dėl Makso pajuokavau.
Lilė papurtė galvą ir giliai įkvėpė, užgniauždama baimę ir abejones.
– Žinau, nesi pavyduolis. Be to, mūsų ryšys yra tikras ir tvirtas.
O netrukus dar labiau sutvirtės.
– Mieloji, aš pavydžiu, – glausdamasis prie Lilės pripažino Našas. – Man nepatinka, kai kitas vyras tave liečia, tačiau suprantu, kad toks tavo darbas. Žaviuosi tavo talentu.
– Kai mane lieti, negaliu susikaupti, – tarė Lilė ir atsitraukė. Privalo atskleisti tiesą apie nėštumą, todėl dabar ne metas aistringoms pagundoms.
Našas kandžiai šyptelėjo.
– Kalbi taip, lyg čia būtų blogai. Kai tave liečiu, mano mąstymas tampa kaip niekada aštrus…
Lilė perbraukė ranka sau per plaukus ir galvojo, kaip pradėti. Šįryt pasidarė nėštumo testą ir nuo tada be paliovos mąstė, kaip reikės pranešti naujieną Našui. Dabar ji persigando, išpylė šaltas prakaitas, o prieštaringos emocijos neleido susikaupti.
– Našai…
Našas suraukė antakius ir palietė jos pečius.
– Ką nori pasakyti? Jeigu jaudiniesi dėl ateities, žinok, kad nieko nesitikiu.
– O, kad viskas būtų taip paprasta, – sušnabždėjo Lilė ir nuleido akis. Ji mūvėjo blizgančius rožinius batelius, o štai Našas – senus, nutrintus darbinius batus.
Našas – darbštus vyras, visiškai nepanašus į širdžių ėdikus iš Holivudo, kurie atkakliai siekė Lilės dėmesio. Aktorei nerūpėjo garbė ir turtai – ji visa tai jau turi. Lilei labiau patiko tikri vyrai, kurie nuoširdžiai rūpinasi kitais žmonėmis. Našas kaip tik toks.
Visgi būtų buvę geriau, jei nieko panašaus nebūtų nutikę. Jokios meilės, gašlių žvilgsnių ir kūdikio, kuris amžiams suvienys dvi pašėlusias širdis.
– Lile, kalbėk. Nejaugi tai taip siaubinga?
Ji pažvelgė vyrui į akis:
– Aš laukiuosi.
Taip, tai tikrai siaubinga.
Nėštumas? Kokia čia velniava? Našas negalėjo tuo patikėti.
Spoksojo į Lilę ir jautė, kad ji sako tiesą. Ir pati atrodė mažų mažiausiai sukrėsta, tad kam reikėtų šitaip žiauriai juokauti? Ji nežino tikrosios Našo tapatybės ir nėštumas gali dar labiau viską apsunkinti.
Kaip ir visi kiti, Lilė mano, kad Našas yra tylus arklininkas. Niekas nežino tikrųjų motyvų, dėl kurių jis atvyko į Beringtonų ūkį.
O dar ši netikėta naujiena…
Regis, piktas likimo pokštas.
– Esi įsitikinusi? – paklausė žinodamas, kad jei Lilė nebūtų įsitikinusi, apskritai būtų tylėjusi.
Lilė linktelėjo. Ji sukryžiavo rankas sau ant krūtinės ir ėmė kramtyti apatinę lūpą.
– Jau keletą dienų įtariau, o šįryt pasidariau nėštumo testą.
Be jokios abejonės, šis kūdikis paspartins įvykius. Pakeis Našo gyvenimą. Jis svajojo turėti vaikų, tačiau ne dabar, o tada, kai turės žmoną.
– Net nežinau, – braukdamas per savo ilgus plaukus pasakė Našas. – Po galais, tikrai to nesitikėjau.
Lilė žvelgė į Našą ir laukė, kol šis pareikš abejojąs dėl tėvystės. Žinoma, ji galėjo permiegoti su kitu vyru, tačiau pastaruosius du mėnesius kone kiekvieną naktį praleido Našo glėbyje.
Be to, Lilė taip niekada nepasielgtų. Galbūt Našas jos dar gerai nepažįsta, tačiau žino, kad ji neištvirkauja su kiekvienu pasitaikiusiu. Lilė prieš kelerius metus įsivėlė į sekso skandalą, tačiau tai dar nereiškia, kad ji laisvo elgesio moteris.
Visgi Našas nebėra toks jaunas ir naivus. Jam reikėjo įsitikinti, kad tikrai yra kūdikio tėvas.
– Kūdikis tavo, – pareiškė lyg nujausdama Našo abejones. – Seniai neturėjau santykių su kitu vyru.
– Sakei, vartoji kontraceptikus.
– Taip, – tvirtai atrėžė ji. – Tačiau jie nėra visiškai patikimi. Spėju, pastojau tąsyk…
– Kai buvau be prezervatyvo.
Per vieną slaptą jų susitikimą Našas pastebėjo, kad piniginėje nebeturi prezervatyvų. Jie pasikalbėjo, patikino vienas kitą, kad niekuo neserga, ir nusprendė tęsti… Netrukus jų drabužiai nukrito ant grindų. Tą akimirką Lilės ir Našo gyvenimas pasikeitė visiems laikams.
Dabar vyrą kankino abejonės, galvoje sukosi daugybė klausimų ir galimi ateities scenarijai. Ką žino apie mažus vaikus? Staiga Našas prisiminė savo motiną, kuri sunkiai dirbo, kad išlaikytų mažą butą, kuriame jie gyveno. Visgi ji nesiskundė, neatrodė susirūpinusi. Buvo ryžtingiausia moteris pasaulyje. Ji išugdė sūnaus stiprybę, mokė siekti savo tikslų ir niekada nepasiduoti. Taigi, jis nepaliks savo vaiko, o imsis visų tėvo pareigų.
– Nieko iš tavęs nesitikiu, Našai, – nutraukdama nejaukią tylą pasakė Lilė. – Tačiau negalėjau tylėti. Žinai, dažniausiai paslaptys išaiškėja pačiu netinkamiausiu metu, todėl geriau sužinoti iš karto. Nežinau, ar norėsi stebėti, kaip auga tavo vaikas.
Paslaptys, kūdikiai netyčiukai. Kokia ironija – net sunku patikėti, kad viskas taip kartojasi. Dabar Našas privalo apsispręsti. Panašu, trumpalaikis romanas virs ilgalaikiais santykiais. Negali apsimesti, kad nieko nenutiko, tačiau jo tikroji tapatybė – vis dar paslaptis.
Visgi troško, kad Lilė ir jo kūdikis gautų visa, kas geriausia. Ji neturi finansinių sunkumų, bet Našas bus šalia mažylio kiekvieną jo gyvenimo akimirką. Bet kaip tai padaryti, neatskleidus visos tiesos?
Po velnių. Našas nenorėjo įskaudinti Lilės. Manė, kad ji išvyks nieko nesužinojusi.
Lilė turėjo išvykti prieš Našui atskleidžiant
