oro, ji prispaudė vieną delną sau prie pilvo.
– Taip ir žinojau, kad jie atšauks projektą.
– Bet neatšaukė. Turi gelbėjimosi lyną. Mes turime gelbėjimosi lyną. O tai reiškia… – lifto durys atsidarė, koridoriuje laukė keli įlipti norintys žmonės. – Pasikalbėkime apie tai kur nors kitur.
Megan giliai įkvėpė, linktelėjo ir jie išėjo iš lifto. Kai tik Semas žengė į vestibiulį, prie jo tuoj pat atskubėjo vienas jo darbuotojų.
– Kaip tik jūsų ir ieškojau, – tarė dvidešimt aštuonerių Džošas Strongas, dirbęs specialiosiose karinėse jūrų pajėgose ir tapęs civiliu, kad galėtų rūpintis sergančia motina. Džošas visada pasirodydavo laiku. Semui labai pasisekė, kad jį pasamdė. – Sudariau namų, tinkamų šokių šou, sąrašą.
Semas ruošėsi įtraukti Megan į pokalbį vėliau, bet pavėlavo. Jos jau nebebuvo, ji tolo taip greitai, kad iš paskos rūko dūmai.
– Luktelk porą minučių, – tarstelėjo Semas. – Tuoj grįšiu, – ir kiek įkabindamas pasileido paskui Megan. Jei reikės kartu dirbti, ji tikrai nieko neišspręs bėgdama, o jam jau ir taip pabodo nuolat saugotis tarp jų lakstančių žiežirbų.
Semas pasivijo ją automobilių stovėjimo aikštelėje, pačiu laiku, kad spėtų prispausti ranką prie jos Acura durelių ir neleisti jai įlipti. Papūtus vėjui jo veidą pakuteno besiplaikstančių Megan rusvų plaukų sruogos, kvepiančios vanile ir medumi. Kirkšnis nepatogiai įsitempė.
– Megan, mums reikia pasikalbėti.
– Semai, – suurzgė ji ir kilstelėjo smakrą tiek, kad bučinių maldaujančios lūpos atsidūrė per kelis colius nuo jo burnos. – Nelaikyk mano durelių, nes aš ne tavo belaisvė. Taip, mums reikia pasikalbėti, bet ne dabar. Turiu grįžti į viešbutį, peržiūrėti sumontuotą medžiagą ir patikrinti, kaip laikosi šokėjai. Ir žinok, kad neturi jokios teisės spręsti, kada mes kalbėsime ar ką nors darysime. Tu paprašysi, tada mes pasitarsime ir kartu nuspręsime. Supranti, apie ką kalbu?
Na, žinoma, jis puikiai ją suprato. Ji kalbėjo apie nevaldomą vyrišką geismą.
– Pavakarieniaukim šįvakar.
– Neskamba kaip klausimas, – atšovė Megan.
– O jei tai būtų klausimas, ar būtum atsakiusi taip?
Ji padvejojo, nuleido blakstienas, tuomet vėl pakėlė akis ir metusi paniekinantį žvilgsnį išspjovė:
– Ne.
Pro Semo akis nepraslydo nei dvejonė, nei faktas, kad ji nesiskundė jo artumu, o jis stovėjo taip arti, kad būtų galėjęs pasilenkti ir paliesti ją kaip praėjusį vakarą. O jis to norėjo. Tiesiog ėjo iš proto.
– O jei pasakyčiau, kad atsinešiu tinkamų namų sąrašą?
– Tai būtų papirkinėjimas, – atrėmė ji. – Tą sąrašą gali atsiųsti į mano elektroninį paštą.
Iš tiesų jie turėjo taip mažai laiko, kad jis norėjo kuo greičiau peržvelgti galimus variantus ir tuoj pat susiaurinti sąrašą, bet jai to nepasakė.
– Kaltinimai priimti, – nusileido jis ir atsitraukė nuo automobilio, bet vis dar stovėjo šalia, mėgavosi jos kūno karščiu ir šnerves erzinančiu plaukų aromatu. – Mums reikia pasikalbėti. Susitaikyti ir susitarti, kur ribos, kad pasiektume tavo trokštamus reitingus.
– Tuomet puiku, – sutiko Megan. – Prie vakarienės bus ir paskaita apie įsakymo ir klausimo skirtumus.
Semas nusijuokė.
– Sutarta, – jam patiko, kad ši moteris niekada neleidžia atsipalaiduoti.
Megan veidas tapo švelnesnis.
– Semai, labai vertinu, kad išgelbėjai šou.
– Du ačiū vos per kelias valandas, – pastebėjo jis. – Rodos, žengiame į priekį.
– Jei bent minutėlei pamirši, kad savo filmavimo aikštelėje vadovauju aš, žengsime atgal. Jei norėsi atlikti kokius nors pakeitimus, turėsi ateiti pas mane. Pasikalbėti. O tada galėsime ką nors keisti.
– Supratau, – Semas elgėsi kantriai. – Bet tai, kas man atrodys pavojinga kieno nors saugumui, – išimtis.
Megan pakreipė galvą.
– Kaip nors su tuo susitaikysiu.
Jie žiūrėjo vienas į kitą taip įdėmiai, kad oras įsielektrino. Semas pasilenkė, truputį pakreipė galvą ir švelniai tarė:
– Manau, kad nustebsi sužinojusi, kiek tarp mūsų daug bendro, – tarstelėjo jis ir loštelėjo atgal, kol nepasielgė kaip tikras beprotis ir nepabučiavo jos viešoje vietoje. Už tokį poelgį antausis garantuotas. – Pasimatysim septintą, – ir apsisukęs nužingsniavo link pastato, bet nugara juto jos žvilgsnį.
– Semai, – šūktelėjo ji. – Man geriau po septynių penkiolika.
Jis tik nusijuokė ir pritariamai mostelėjo ranka. Megan dar kartą parodė, kad su ja lengva nebus. Ji buvo iššūkis, tačiau negausi nieko vertingo be kovos. O ši moteris buvo vienas įdomiausių, labiausiai įtraukiančių iššūkių per visą jo gyvenimą.
Grįžęs į biurą Semas sutiko rankine ir raktais nešiną Sabriną.
– Galvojau, kad reikėtų tau pasakyti dar vieną dalyką, nes nenoriu, kad apie tai sužinotų dar kas nors.
– Klausau.
– Kai vyresnybė sutiko finansuoti Megan šou, jie pareikalavo, kad prie projekto prisidėtų dar keli žmonės. Viena iš jų Kikė Reinolds. Nepaleisk jos iš akių.
– Ar ji gali pridaryti problemų?
– Gali.
Semas linktelėjo jausdamasis dėkingas už patarimą, ir jiedu su Sabrina nuėjo savais reikalais.
Panašu, kad per ateinančius mėnesius Megan turės kovoti ne tik su jam juntama aistra, todėl Semas prisiekė, kad palaikys ją kiekviename žingsnyje.
Ketvirtas skyrius
Semas Keleris buvo atpildas. Tai dar kartą patvirtino faktas, kad ji ir vėl galvojo apie jį, o ne apie įrašytus dalyvių interviu, kuriuos turėjo peržiūrėti. Megan prispaudė pirštus prie smilkinių. Ji vis dar vilkėjo tą patį sijoną, bet aukštakulnius pakeitė plokščiapadžiais ir nors neturėjo laiko persirengti, rado marias laiko galvoti apie dalykus, kurie neturėtų jos dominti, – Semą, jo žydras akis ir tvirtą, viliojantį kūną.
Megan nenorėjo su juo dirbti ir tikrai netroško gyventi šalia jo visą filmavimo laiką. Toks artumas nebus patogus. Ji pernelyg gerai žinojo, kad jei bent sekundėlei pasiduos silpnybei, Semas užims jos lovą, o po to ir gyvenimą.
