style="font-size:15px;"> Išgirdo jį atsidūstant.
– Paklausyk, atleisk… Tikrai apgailestauju, kad taip atsitiko. Geriau nė nebūtume pradėję.
Sem pasijuto praradusi viską.
– Tikrai, – sutiko, – geriau nebūtume.
Net ir tada sukirbėjo mintis atskleisti tiesą, bet tą akimirką jai buvo taip pikta. Pajuto, kad kyla įtampa ir prasideda spazmai. Kilo pavojus kūdikiui.
Ją apėmė baimė, ir pagaliau pasukusi galvą į Rafaelio pusę tarė:
– Paklausyk, kas padaryta, nebepakeisi. Viskas baigta. Turiu pasilikti per naktį, nes mane stebės, tačiau rytoj išvykstu. Važiuosiu namo.
Rafaelis buvo išbalęs, bet ji vis vien norėjo pakelti ranką ir trenkti jam antausį. Rafaeliui rūpėjo ne Samanta, o kad ji ką tik prarado kūdikį. Tenorėjo kuo greičiau ja atsikratyti. Išspręsiu tai kaipgalima greičiau…
– Eik, Rafaeli, palik mane vieną. – Prašau. Maldavo tyliai, jausdama, kad vėl kyla įtampa. Rankomis gniaužė užklotą, krumpliai pabalo.
Rafaelis tik pažvelgė į ją tomis neperprantamomis žaliomis akimis.
– Taip tik geriau, cara. Patikėk… Esi jauna… tau karjera priešaky. Galų gale lyg ir nebuvo nieko rimto, tiesa?
Sem perkreipė lūpas ir tą akimirką pasiryžo dėti visas pastangas karjeros… ir kūdikio labui. Kad ir kas nutiktų.
– Aišku, kad nebuvo. Dabar, prašau, išeik.
Sem vos tvardėsi ir pabūgo, kad bet kurią akimirką gali pratrūkti, ir Rafaelis pamatys, kaip giliai ji kenčia.
Jis žengė žingsnį atgal.
– Pasirūpinsiu tavo kelione namo. Tau nereikės dėl nieko nerimauti.
Sem vos nepradėjo isteriškai kvatotis pagalvojusi apie iškilusią nelengvą užduotį ir jos laukiančias gyvenimo permainas. Ji skubiai linktelėjo galvą.
– Puiku.
Rafaelis tada jau buvo prie durų, jis tiesiog švytėjo iš palengvėjimo.
– Sudie, Sem.
Didžiulėmis valios pastangomis susitvardžiusi, kad neimtų kūkčioti, Sem sugebėjo ramiai atsisveikinti.
– Sudie, Rafaeli. – Tada nusisuko, nes ašaros ėmė graužti akis. Kai išgirdo tyliai uždarant duris, jai iš krūtinės išsiveržė rauda, o skruostais ėmė plūsti karštos sūrios ašaros.
Visą kitą savaitę būdama namie Sem karštligiškai svarstė, kas geriau: pasakyti Rafaeliui tiesą ar apsisaugoti nuo būsimų išgyvenimų. Tada per vieną televizijos kanalą apie žymius žmones pamatė, kad Rafaelis vėl viešumoje su išsipuošusia Italijos televizijos įžymybe ir šypsosi ta velniškai gundančia šypsena. Matydama, kaip Rafaelis šypsosi prieš televizijos kameras apkabinęs per liemenį apvalių formų tamsiaplaukę Pietų Europos gražuolę, suprato, kad niekada negalės jam pasakyti, nes jam paprasčiausiai neįdomu.
– Mamyte, noriu Cheerios!
Sem viską pamiršo ir grįžo į tikrovę. Mailas. Pusryčiai. Metė į šalį visus prisiminimus, drauge ir kaltės jausmą ir nuėjo pasirūpinti sūnumi.
Tą vakarą suskambus durų skambučiui Sem pakėlė akis nuo po pietų virtuvės kriauklėje plaunamų indų. Ant svetainės grindų Mailas patenkintas žaidė su mašinėlėmis. Eidama atidaryti durų Sem buvo beveik tikra, kad tai Braidė, kaip dažnai būna, pamiršusi buto raktus.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
