style="font-size:15px;"> – Ką vadini chuliganais? – pasigirdo laiptais besileidžiančio Denio balsas; jis atrodė kaip beprotis: plaukai styrojo į visas šalis, smakras apžėlęs, ant pečių karojo baisūs zombiški marškinėliai.
– Ak, suprantu, – pasakė Denis. – Dabar tai jau įkliuvome.
– Galite dviese padengti valgomojo stalą. – Ponia Ficdžerald patraukė į virtuvę ir garsiai, kad abu girdėtų, pridūrė: – Dieve švenčiausias, jūsų devyni. Turėsite dar ir kėdes sunešti.
– Tai ką, namie liko visa įgula?
– Tiesą sakant, – prakalbo Denis, krapštydamas bambą, lyg stovėtų vienas miegamajame, – Šenon ir Breidis čia tebegyvena. Bet Timas, aš ir vedusioji pora privalėjome likti. Neketinome trečią valandą nakties sėsti į traukinį.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
