geriau, jei jos nesamdysite, – sušnabždėjo. – Sesuo jums nedirbs – nei kitą savaitę, nei kada nors. – Jis nesiliovė šypsotis, o Tara, išgirdusi jo žodžius, suakmenėjo. Vyras kurį laiką patylėjo ir ji krūptelėjo. – Nežinau, ką Fernanda pažadėjo, bet ji gali nuveikti daugiau, užuot vaikščiojusi pirmyn atgal ir demonstravusi tuos kvailus drabužius.
– Oho, o jūs, pasirodo, tikras krienas! – sušnypštė Tara puse lūpų, nesiliaudama šypsotis ir nekeisdama kūno padėties.
Apsimestinai drovus elgesys buvo skirtas tiems, kurie rijo ją akimis. Visi kambaryje buvę vyrai – tie, kurie nesidavė įtraukiami į šitą mados nesąmonę – stovėjo it mietą prariję ir nenuleido akių nuo jos ir atvirai demonstruojamo kūno.
Tara šyptelėjo, tada atsigręžė į Maiklą ir paglostė jam skruostą.
– Ir ko gi bijote? Kad ji smagiai praleis laiką?
Tara pasilenkė taip arti, kad kalbėdama lūpomis lietė Maiklui ausį, o krūtimis rėmėsi į ranką. Gal jį kabino? Ką gi, jis dar pajėgs iškęsti kokią minutę, bet ją pamokys, kaip reikėtų elgtis.
Sugriebęs už riešo, užlaužė ranką Tarai už nugaros ir ji išsirietė lanku, dar smarkiau apnuogindama baltas krūtis. Mergina tyliai aiktelėjo ir jis lėtai nužvelgė baltą odą. Suknelės iškirptė buvo gili, o krūtys – nuostabios. Jis kvailai šyptelėjo, nes šiluma pasklido po visą kūną iki pat paslėpsnių, ir mintyse nusikeikęs atsigręžė į fotografus.
Nuotaika kambaryje buvo jau kitokia. Ši scena visus sudomino.
Dabar tau teks žengti žingsnį, brangioji.
Ir ką manote? Tara tą ir padarė. Tą pačią akimirką, kai į kambarį sugužėjo televizijos reporteriai. Nuostabu.
– Ką gi, bičiuliai, manau, jog galime drąsiai teigti, kad ponas Kruzas ką tik pademonstravo esąs didelis Devin mados gerbėjas. Visi jau žinote, kad šią savaitę mane aplankė didžiulė sėkmė – mano drabužiai skirti tikroms moterims ir moteriškoms kūno linijoms. Kuriu gražius moteriškus drabužius gražioms moterims, turinčioms moterišką figūrą. Ką gi, kartais jie priverčia pamesti galvą net tokius visko mačiusius vyrukus, koks yra Maiklas, bet jam atleisime. Jis tiesiog nesusitvardė.
Tara paėmė už parankės iš pradžių jį, paskui ir Angeliką. Angelika šypsojosi nuo ausies iki ausies ir, kaip Maiklui pasirodė, nedaug trūko, kad panelė Devin būtų pradėjusi lankstytis į visas puses. Klausydamasis trumpos jos kalbos, tyliai juokėsi. Vis dėlto pavyko užgauti jautrią stygą. Šitaip būna – ryški išorė dažnai slepia minkštą charakterį. Jam pavyko Tarą pamokyti, bet dabar verčiau paėjėti į šalį toliau nuo fotoreporterių ir žurnalistų, nes jai vėl gali kilti noras leptelėti ką nors šmaikštaus.
– Angelika, jau gana tų protingų kalbų, kurias girdėjau šiame kambaryje. Automobilis atvažiuos maždaug po penkių minučių. Tikiuosi, jų pakaks užbaigti pokalbį, į kurį įsitraukei?
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
