bent galėjo pasiimti pinigus ir nusipirkti drabužių. Šįvakar ji buvo apsirengusi taip, lyg būtų ką tik baigusi darbą jungtuvių šventės vietoje: vilkėjo žalius marškinėlius be rašto, rusvai žalsvos spalvos kelnes, rudą nertinį, mokasinus ir nertas kojines. Pasiruošusi žiemai šiltuose kraštuose, pamanė jis, bet ne itin puošni. Miela. Iš tikrųjų Džulijanui labai priminė motiną, kai toji dar buvo jaunesnė ir gyvenimas nebuvo atėmęs visko, ką turėjo.
Užuot ją pagyręs – jis manė, kad turėjo tai padaryti, – prakalbo apie visai ką kitą. Jį veikė keistas drovumas, bet jis ir neketino susidraugauti su šita moterimi. Gal ji ir nepriklausė Holivudui, bet pasinaudos juo kaip visos kitos. Ji sėdėjo čia todėl, kad gaus juokingą pinigų sumą už sugaištą laiką.
– Reikėjo prašyti daugiau. Rosas būtų paklojęs dvidešimt.
Greta tik gūžtelėjo pečiais, tarsi pinigai būtų nereikšmingi. Džulijanas žinojo, kad iš tiesų yra kitaip. Kas priimtų tokį pasiūlymą, jeigu nereikėtų pinigų? Nors jis milijonierius, niekada neatsisakydavo gerai mokamo vaidmens. Su pinigais visada būdavo ką veikti. Buvo naudinga net saugoti banke.
Tik jis abejojo, ar Greta ketino nešti pinigus į banką. Ji sutiko su pasiūlymu tikrai ne todėl, kad buvo jo gerbėja. Ji nespigino spinduliuojančiomis akimis, kuriomis priremdavo kitos moterys. Žvilgčiojo į jį susidomėjusi, bet santūriai. Ko gero, jos galvoje sukosi daugybė minčių, tačiau ji tikrai nebūtų jomis pasidalijusi. Jam neturėjo rūpėti, ji tebuvo trumpalaikė jo gyvenimo pakeleivė šią savaitę, bet negalėjo nesidomėti tuo, ką slėpė garbanoti plaukai.
– Na, dabar, kai išsiaiškinome, kad nusipiginau, gal vertėtų aptarti kitas smulkmenas?
Taip, pamanė Džulijanas. Verčiau laikytis plano.
– Atvykau keliomis dienomis anksčiau, kad prieš vestuves pabendraučiau su Murėjumi, todėl turėsi laiko nusipirkti drabužių ir pasiruošti. Pirmas renginys prieš vestuves vyks trečiadienio vakarą. Susipažinimo vakarėlis, kuriame bus kepama mėsa ant grotelių Murėjaus namuose. Pirmas viešas mūsų pasirodymas. Gal mudviem reikėtų susitikti čia trečiadienio popietę ir sukurti istoriją, kurią galėtume papasakoti, jei kas paklaustų.
Greta linktelėjo.
– Gerai. Pasiimsiu iš Natalijos, vedybų planuotojos, renginių planą. Gal turi ypatingų pageidavimų?
Džulijanas klausiamai kilstelėjo antakius.
– Pavyzdžiui?
Ji gūžtelėjo pečiais.
– Šito nesu dariusi, bet gal turi mėgstamą spalvą, ir aš turėčiau vilkėti tos spalvos drabužiais ar prisiklijuoti akrilinius nagus, kad neatkreipčiau dėmesio, ar dar ką panašaus.
Nė viena moteris nieko tokio anksčiau jo neklausė. Nors žmonės dažnai kartodavo, kad atėjo dėl jo, retai domėdavosi arba niekada neklausdavo, ko jis tikrai norėtų. Džulijanui teko minutėlę pagalvoti, ką atsakyti.
– Tik vienas prašymas.
– Koks?
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
