Brodę kartkartėmis atsiverti.
Keisčiausia, kad per paskutines tris savaites ji su Keidu kalbėjosi daugiau nei su visais kitais – įskaitant Dženę ir Popę – per visą dešimtmetį.
Ši mintis išdygo tarsi iš niekur. Brodė retai, o gal ir niekada dieną negalvodavo apie Keidą Vebą. Prisiminimai apie jį, bučinius ir tvirtą kūną, kurį juto apkabinusi, buvo mažyčiai malonumai, kuriuos ji sau leisdavo naktimis, visiškoje tamsoje.
– Būti kviečiamai į pasimatymus – profesinė rizika.
Norėdama atsikratyti įtampos Brodė ištiesė nugarą ir pasukiojo galvą.
Dženė stumtelėjo jai rožinę lėkštutę su sausainiais, papuoštais šokolado drožlėmis.
– Gal pasijusi geriau.
Sausainiai padėtų, bet riebus ir saldus Dženės pasiūlymas reiškė ne tik užuojautą.
– Ko norėtum?
– Mano pusseserei jau trisdešimt. Ji mielai pasinaudotų pažinčių firmos paslaugomis. Pasiūliau tave.
Brodė piktai dėbtelėjo į draugę, bet nesusilaikiusi atlaužė gabalėlį sausainio, įsidėjo į burną. Skoniai tarsi sprogo ant liežuvio, ir ji apimta palaimos užsimerkė.
– Geriau už seksą, prisiekiu.
– Mieloji, jei mano sausainiai geresni už seksą, tai tu kažką ne taip darai, – pašiepė Dženė. Smalsiai žibančiomis akimis ji pasilenkė į priekį. – Užsiimi seksu, apie kurį man nepasakojai, Brode?
Gerai būtų. Arčiausiai to buvo karštas Keido Vebo bučinys prieš šešis mėnesius, bet tikras seksas?.. Brodė susimąstė. Gal kokie treji metai praėjo.
Pasijuto apgailėtina.
Atsikandusi dar kąsnelį sausainio ji nustūmė į šalį mintis apie Mavericks – profesionalų ledo ritulio komandos – vadovą ir prisimerkusi pažiūrėjo į draugę.
– Juk žinai, kad priimu tik klientus vyrus, Džene.
– Labai blogai. Perpus sumažini savo rinką, – kaip tikra verslininkė įsižeidusi atkirto ši.
Tačiau Brodės verslas klesti, ji pati bendrauja su vyrais, o jos kompanionas Kolinas priima klientes moteris. Jie turi bendrą duomenų bazę ir biurą. Rezultatas – abiem sekasi puikiai. Pašėlusiame dvidešimt pirmajame – interneto, bjaurių ligų bei idiotų – amžiuje vienišiams reikia pagalbos nardant po pasimatymų jūras.
– Moterys per daug emocingos, priekabios ir suvargusios. Per daug dramos, – paaiškino Brodė. Dar kartą.
Grybštelėjusi dar gabalėlį sausainio Brodė suraukė nosį supratusi, kad suvalgė per daug. Ji labai mėgsta šokoladą. Ir sausainius.
Dėkui Dievui, jos greita medžiagų apykaita. Ir vis dar kasdien bėgioja – tik ne rytais.
– Iš tikrųjų vyrai nenori eiti į pasimatymą su manimi. Jiems tiesiog patinka mano dėmesingumas. Daugelis jų yra linkę pamiršti, kad už tą dėmesingumą jie man sumokėjo. Be to, aš per greitai viską apie juos sužinau.
Garsas planšetėje pranešė apie atėjusį elektroninį laišką. Dženė atsistojo.
– Netrukdysiu tau dirbti. Norėtum dar kavos?
Brodės gyslomis ir taip jau teka kofeinas, bet negi svarbu?
– Taip, prašyčiau.
Perbraukusi pirštais ekraną ji susirado pašto dėžutę. Kol kalbėjosi su ponu Svavu, gavo ne vieną žinutę, bet tik vieną pamačius širdis ėmė plakti greičiau.
Temos eilutėje buvo parašyta: Jūsų auka Mavericks labdaros pokylyje. Jai išdžiūvo burna. Jėzau, prieš kelis mėnesius buvo trumpai susidūrusi su Keidu, kam dabar tai prisiminti?
Deja, tokių kaip Keidas lengvai nepamirši. Kalbant visai atvirai, Brodei vis dar trūko rytinių pabėgiojimų, kai atrodydavo, kad visas parkas priklauso jiems vieniems. Vis dar prisimindavo, kaip jį pamačius akimirkai tarsi sustodavo širdis, kaip su juo tekdavo bėgti daug greičiau, pasitreniruoti smarkiau. Keidas jai patiko, ji mėgo būti su juo – gal net per daug.
Brodė pasitrynė rankomis veidą ir mintyse sau pliaukštelėjo. Jai jau beveik trisdešimt, verslas sekasi, yra supiršusi daug turtingų ir gerai atrodančių miesto svajonių jaunikių. Todėl nereikėtų tiek galvoti apie vieną turtingą ir gerai atrodantį geidžiamiausią vienišių.
Apgailėtina kvadratu. Brodė papurtė galvą šaipydamasi pati iš savęs ir atidarė laišką.
Gerbiamoji p. Stiuart,
Vankuverio Maverics direktoriaus Keido Vebo vardu norėčiau nuoširdžiai padėkoti už jūsų indėlį į Mavericks aukcioną, vyksiantį birželio 19 dieną.
Pridedu jūsų kvietimą į pietus, kuriuos mano departamentas tą dieną rengia rėmėjams. Jūs mielai kviečiama dalyvauti pokylyje ir labdaros aukcione. Kaina ir kita informacija nurodytos prisegtame faile.
Laukiame susitikimo su jumis per pietus birželio 19-ąją. Vieta ir laikas nurodyti prisegtame faile.
Jūsų
Vrena Beilis
Viešųjų ryšių direktorė
Vankuverio Mavericks
Dėkoju, bet ne. Ji neis. Auka labdaros aukcione buvo Kolino sumanymas, tad jis lai ir eina į pietus ir pokylį.
Brodė iš viso abejojo, kad aukcione pasiūlytos jų paslaugos atneš nors kiek pelno… Kuris vienišius draugų ir kolegų pilname kambaryje išdrįs prisipažinti norįs pasinaudoti pažinčių firmos paslaugomis? Jų verslas paremtas diskretiškumu, o klientai pas ją ateina apie paslaugas sužinoję iš kitų žmonių. Tačiau Vrena ir Kolinas jos abejones išsklaidė. Jie pamanė, kad seserys, broliai ir draugai pasistengs pasirūpinti artimaisiais bei bičiuliais. Be to, svečiai pirkti galės anonimiškai, per mobiliuosius telefonus, vadinasi, jei jie tik pageidaus, konfidencialumas bus užtikrintas.
Kadangi pažintys internetu tapo rimtu konkurentu, Kolinas buvo įsitikinęs, kad tikrai nepakenks sustiprinti jų kaip Vankuverio visuomenės grietinėlės piršlių pozicijas. Tam jiems reikėjo išplėsti pažinčių tinklą.
Tapti Maverics tyliojo aukciono dalimi – labai sėkmingas žingsnis ir puiki reklama, nukreipta į jų tikslinę grupę. Kadangi rinkodara ir viešieji ryšiai yra stiprioji Kolino pusė, Brodė jam ir pasiūlys atstovauti firmai per tuos pietus.
Iš dalies ji nenori dalyvauti dėl to, kad priėmime bus Keidas. Nors praėjo keli mėnesiai, Brodė jį sutikusi vis tiek iš gėdos kiaurai žemę prasmegtų. Elgėsi tuomet kaip lengvabūdė skaistuolė, kuri sako taip, bet galvoja ne. Dieve! Kaip ji pajėgtų būti viename kambaryje su Keidu netrokšdama jo geidulingo kūno – tas vyras tebekaitina jos erotiškiausias fantazijas – ir kartu nemirti iš gėdos?
Kompiuteris vėl
