jį patraukliu, jei žinotų jo paslaptis?
Trokšdamas nukreipti mintis, Džeikas išsitraukė telefoną ir ėmė skambinti verslo reikalais.
2
Po šešių mėnesių
Eliza pastebėjo Džeiką Marlou tą pačią akimirką, kai tik jis įžengė į Sidnėjaus Kingsfordo Smito oro uosto verslo klasės laukiamąjį. Džeiko ūgis, platūs pečiai, sutaršyti šviesūs plaukai ir rudas įdegis prikaustė aplinkinių akis. Žinoma, dailus milijonierius, kurio veidas dažnai šmėžuodavo laikraščių puslapiuose, negalėjo nepatraukti žvilgsnių. Kai Džeikas lengvu, sportišku žingsniu pajudėjo link kavinukės, visų galvos sukosi į jį.
Džeikas buvo kitoje salės pusėje, bet Elizai per stuburą vis tiek nuslinko drebulys, skruostus iš gėdos užplūdo raudonis. Eliza nesimatė su Džeiku nuo pat vestuvių Montavijoje, nors jis ir žadėjo susisiekti, kai bus sutvarkyti skyrybų dokumentai. Ir staiga ji sutinka jį čia – salėje, kurioje laukiama skrydžių iš Sidnėjaus.
Džeikas nežinia kiek laiko praleido tame pačiame mieste, kuriame ji gyvena, bet nepasivargino su ja susisiekti. Elizai į galvą šovė keli tokį elgesį apibūdinantys rinktiniai žodeliai, bet ji neleido sau jų suniurnėti net pašnibždomis. Neverta dėl Džeiko teršti gero savo vardo.
Kelis pastaruosius mėnesius Elizos jausmai Džeikui keitėsi – iš pradžių ji nusivylė, paskui pyko, o galiausiai susigėdo, kad juo patikėjo. Kaip ji galėjo sau leisti svajoti apie kitą jų susitikimą – apie tai, kaip pagaliau pasiners į abipusę aistrą? Dabar Eliza stengėsi sau įteigti, kad Džeikas jos nė kiek nedomina, bet jį pamačius aistra vėl įsiplieskė. Eliza niekaip nesugebėjo šių liepsnų užgesinti. Džeikas, dėvėdamas išblukusius džinsus ir marškinėlius, atrodė ne ką prasčiau nei tą vakarą vestuvėse, kai vilkėjo smokingą. Gal net patraukliau. Jos kūnas audringai reagavo į tokį karštą vyruką.
Tik puiki išvaizda – ne svarbiausia. Anksčiau Eliza apgaudinėjo save, kad Džeikas yra geresnis, nei iš tiesų. Taip, jie įdomiai pasikalbėdavo, terasoje Montavijoje suartėjo ir vos nepasibučiavo. Tačiau pasirodė, kad jis tebuvo gudrus milijonierius, žinantis, kaip papirkti merginą šnekomis. O Eliza buvo gana naivi, kad pakliūtų į pinkles. Ar Džeiko elgesys buvo nors kiek nuoširdus?
Džeikas Elizai nepaskambino, nors ir buvo pažadėjęs tai padaryti, ir ją smarkiai įskaudino. Ji daugiau niekada nenorėjo išgyventi tokių nemalonių jausmų. Ypač ne dabar, kai „Vakarėlių karalienės“ ant nelaimės slenksčio. Reikia išsaugoti sveiką protą ir užtikrinti, kad įmonė, tapusi visu jos gyvenimu, klestėtų ir toliau.
Galbūt seniau Džeikui atrodė patogu leisti laiką su Eliza. Vestuvėse jie buvo pabrolys ir pamergė – tobula laikina porelė. Dabar jis tapo trokštamu viengungiu. Greičiausiai moterys nuolat kariasi jam ant kaklo. Eliza paslapčiomis stebėjo, kaip prie Džeiko net ir dabar gretinasi dailiai pasipuošusi ir plačiai išsišiepusi moteris.
Džeikas nusijuokė iš moters žodžių. Elizos jausmai vėl suliepsnojo. Koks jis gražus, kai juokiasi. Tiesą sakant, jis puikiai atrodo, kad ir ką darytų.
Tebūnie prakeiktas jos libido. Elizos protas sakė, koks vyras jai tiktų, bet kūnas turėjo savo nuomonę. Kai šoko su Džeiku per Džemos vestuves, ji leido savo libido nugalėti. Tada užsisvajojo, kad vieną dieną tarp jų bus kas nors daugiau. Tačiau Eliza didžiavosi savikontrole. Ji leido sau dar akimirką pasigrožėti Džeiku – tarsi skanėstu, kurio trokšta, bet negali valgyti. Tada nuleido galvą ir pasislėpė už rausvų finansines naujienas aprašančio laikraščio puslapių.
Galbūt ji pasislėpė pernelyg lėtai? O gal Džeikas taip pat ją pastebėjo vos įžengęs į salę?
Jau netrukus Eliza pajuto, kad Džeikas stovi priešais ją ir, akivaizdu, nesiruošia greitai pasitraukti. Elizos širdis ėmė pašėlusiai daužytis. Ji nuleido laikraštį, pakėlė galvą ir apsimetė nustebusi. Tačiau žalių Džeiko akių išraiška rodė, kad jis nė akimirką neapsigavo.
Eliza kaip įmanydama stengėsi nutaisyti mandagų, bet abejingą veidą. Džeikas negali sužinoti, kaip smarkiai ją įskaudino. Ne įskaudino – šis žodis suteikia Džeikui pernelyg daug galios. Įžeidė. Pastaruosius tris mėnesius visuose laikraščiuose, žurnaluose ir televizijos laidose buvo garsiai aptarinėjamos Džeiko skyrybos. Tačiau Eliza jo telefono skambučio nesulaukė. Kokia ji buvo kvaila, kad to tikėjosi. Ji pernelyg patikliai vylėsi, kad atsisveikinimas „iki kito karto“ ką nors reiškė.
Eliza ketino atsistoti, bet Džeikas atsisėdo į greta stovinčią tuščią kėdę ir pasisuko į ją. Jo kelis perbraukė Elizai per šlaunį, ir ji vos neaiktelėjo. Panašu, kad ji netenka savikontrolės kaskart atsidūrusi šalia Džeiko Marlou.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
