tai su Sadiku? – rankas sukryžiavusi ant krūtinės šaltai metė Andželika. – Savo žodžiais įžeidėte ne tik mane, bet ir jį.
– Sadikas aiškiai nesugeba atlikti pareigų. Duosiu jam kelis patarimus po vestuvių.
– Aš nemiegu su Sadiku! Nemiegu su vedusiais ar susižadėjusiais vyrais.
– Esu tikras, kad vos tik paskelbė apie sužadėtuves, judu nustojote miegoti. Nuo tos akimirkos kiekvieną minutę žinau, ką jis veikia.
– Ar Sadikas žino, kad jį akylai stebite? Ar žino apie šiuos siaubingus įtarimus?
– Neteisiu jo, kad iki Hasnos turėjo meilužių. Visi taip elgiamės.
Šiaip ar taip, mintis, kad būsimas svainis miegojo būtent su Andželika, erzino. Kasimas nesigilino, kodėl jį taip veikė ši moteris ir kaip toks tylus vyras sugebėjo suvilioti ją. Kasimas apie Sadiką galvojo kaip apie protingą, bet ne itin tvirtą vyrą, kaip apie nuoširdų ir rūpestingą ir netgi beveik tokį patį naivų kaip Hasna.
Ši moteris stebinamai gyvybinga. Ji užgožtų tokį vyrą kaip Sadikas.
Tai tik paaiškina, kodėl Sadikas nesugebėjo visko galutinai užbaigti, nors turėjo tai padaryti.
– O aš… kas? – Andželika bedė pirštu. – Stengiuosi jį susigrąžinti aprengdama jo žmoną? Jūsų logika turi trūkumų, jūsų didenybe.
Akiplėšiškas elgesys nustebino Kasimą, tai taip neįprasta. Daugiausia įžūlių žodžių jis girdėdavo iš sesers ir dažniausiai ji tik lengvai jį erzindavo, nieko panašaus į tokį kandų elgesį.
Andželikos įžūlumas Kasimą ir jaudino, ir nervino. Akivaizdu, kad ji nenutuokia, su kuo turi reikalų.
– Kodėl ginčijatės? Siūlau sumokėti už darbą. Kuo labiau stengiatės nepripažinti tiesos ir pažadėti daugiau niekada su Sadiku nesimatyti, tuo labiau prarandu kantrybę ir gundausi nutraukti šį susitarimą, net jei pasmerkčiau Hasną kentėti.
– Jūs taip pasielgtumėte? – Andželika išsižiojo negalėdama patikėti. – Su savo seserimi?
Ji nenutuokė, kokių priemonių Kasimas imtųsi ar jau ėmėsi, kad tik apsaugotų šeimą.
Jis daugiau niekada nesileis įtraukiamas į jokias derybas dėl savo veiksmų. Vis dar skaudėjo širdį, ypač matant taip dažnai verkiančią Hasną, bet jis pasielgė tinkamai. Negailestingai.
Ir pasielgtų taip dar kartą.
Daugiau niekada nebenori matyti sesers, kenčiančios dėl sudaužytos širdies. Ji myli Sadiką ir šis bus ištikimas vyras, kokio ji ir tikisi. Jei tai reiškia, kad turės ieškoti naujos vestuvinės suknelės, tebūnie.
Kasimas be žodžių leido Andželikai suprasti jo sprendimą.
Ji stovėjo pakėlusi smakrą, per nosies galiuką žvelgdama tiesiai į princą.
– Tik turiu pripažinti, kad esu Sadiko meilužė, ir viskas bus pamiršta?
– Taip pat atsiųsti man sąskaitą ir daugiau niekada nesimatyti su Sadiku.
– Jūsų pinigus galėčiau paaukoti labdarai, – pastebėjo Andželika.
– Galėtumėte. Svarbiausia, kad skolos nebegalėsite panaudoti prieš Sadiką.
– O, pagaliau sužinojau tikrąją priežastį, – iš nuostabos ji mostelėjo rankomis. – O jau maniau, kad esu kvailiausia meilužė pasaulyje.
– Žaviuosi jūsų sumanumu, Andželika.
Kasimo lūpoms ištarus vardą nerami jos širdis pašoko ir prieš sunkiai nusileisdama apsisuko.
– Jau kreipiamės vienas į kitą vardu, Kasimai? – apgalvotas padavimas, ne toks, kaip žaidžiant tenisą su giminaičiais, kai turėdavo sutelkti jėgas į kiekvieną raketės mostelėjimą.
Šis vyras! Ji metų metus kūrė apsauginį skydą nuo pasaulio, o jis nubraukė jį tarsi voratinklį, versdamas reaguoti pačiu giliausiu lygmeniu. Tai siaubingai baugino.
Jo blakstienos suvirpėjo išgirdus ją tariant vardą.
Gerai.
– Neregėtas įžūlumas. Būk atsargi, Andželika.
Ji suleido nagus sau į delną, nebesivaldė. Buvo kandi, kad išlaikytų aiškų mąstymą. Priminė sau, kad ne kartą rengėsi tokioms deryboms. Jis manė, kad rankose laiko perlų ir šilko įkaitę, tačiau iš tikrųjų laikė peilį prie savo sesers kaklo kartu su skola, kurią jie skolingi Sadikui.
Andželika nenorėjo rizikuoti vestuvėmis arba tapti ilgalaikių padarinių priežastimi.
Klausykis. Tai pirmas žingsnis, kurį ji sau priminė, kai ausyse ėmė daužytis pulsas. Tikriausiai Kasimui atrodė, jog jo neišgirdo.
– Išsiaiškinkime, – Andželika prisivertė kalbėti ramiai. – Manai, viską suplanavau tam, kad Sadikas liktų man skolingas?
– Gal ne finansiškai. Jo šeima gana turtinga ir įtakinga. Sugebėjai įtikinti mano seserį, kad ji nematytų tavo keliamos grėsmės, kad vėliau galėtum pasinaudoti Sadiku, kai tik jis tau galės pasitarnauti.
– Ar galiu paklausti, kas privertė manyti, kad esu tokia šaltakraujiška? Net interneto troliai nekaltina manęs tokiais dalykais. – Ji gera! Jos šeima nuolat kartojo, kad ji per gera.
– Jei būtų įvelti jausmai, atsisakytum šio užsakymo. Jei norėtum atpildo už sudaužytą širdį, nesistengtum taip įtikti Hasnai. Ne. Jau sakiau, kad turėjau meilužių. Suprantu išskirtinai praktiškas moteris. Tai investicija į ateitį. Priimu tai filosofiniu lygmeniu, bet tik ne tada, kai rizikuojama mano sesers laime. Šito negaliu leisti. Taigi, – Kasimas ryžtingai linktelėjo į ant stalo gulinčią kortelę. – Atsiųsk sąskaitą. Ir niekada daugiau su juo nebesusitik.
Princas lyg ir ruošėsi išeiti.
– Palauk! – Andželika metėsi į priekį ir suėmė jo ranką.
Jis sustingo, vos sekundei žvilgsnį nuleido į jos plaštaką ant savo rankos ir tada vėl pakėlė akis. Veide švytėjo pasipiktinimas, taip pat dar kažkas spindinčio ir ypač vyriško.
– Ar jau priėjome prie tokio familiarumo, Andželika? – jis pasisuko veidu į ją ir kita ranka suėmė jos delną.
Tarsi grobuonis paukštis staiga nėrė žemyn ir čiupo grobį nagais.
Nė vienas nesujudėjo, lyg laikas būtų sustojęs. Andželikos širdis daužėsi taip stipriai, jog ji beveik nebegalėjo įkvėpti oro.
– Dar nebaigėme kalbėtis, – balsas nuskambėjo skausmingai plonai. Žinojo, kad turėtų jį paleisti ir atsitraukti, bet Kasimo akyse spindintis vyriškumas ją pribloškė.
Andželika nebuvo kukli. Žinojo, kad yra graži. Tai viena priežasčių, kodėl fotoaparatų objektyvai taip dažnai ją stebėdavo. O vyrai
