Kesei užgniaužė kvapą, bet kažkodėl bijojo galvoti apie priežastį. Vis dėlto prisivertė pakelti akis tarusi sau, jog nėra tokia didelė bailė, kad nedrįstų pažvelgti jam į veidą. O kad ji žinotų, ką nori pamatyti ir ko gali tikėtis. Viena buvo aišku – jo akyse ji ieškojo ne kantrybės ar užuojautos, o visai ko kito.
– Devinai… – balsas nutrūko, Kesė staigiai atsitraukė išgirdusi linksmą krizenimą ir kojų trepsėjimą. – Vaikai grįžo, – sulaikiusi kvapą sušnibždėjo ji ir nuskubėjo prie durų. – Aš čia, apačioje! – pašaukė žinodama, kad jeigu nepasakys, vaikai elgsis taip, kaip jiems liepta – eis tiesiai į savo kambarius.
– Mamyte, aš gavau auksinę žvaigždutę už namų darbą. – Pro duris įplaukė Ema, geltonplaukė fėja, vilkinti raudoną kostiumėlį. Padėjusi priešpiečių dėžutę ant spintelės ji droviai nusišypsojo Devinui. – Labas.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
