ir ilsėtis skirtas pastatas prie baseino atkartojo pagrindinio namo stilių ir buvo toks didelis, kad jame būtų galėjusi gyventi keturių asmenų šeima su draugais. Už baseino teritorijos stūksojo didžiulis į sandėlį panašus statinys – veikiausiai garažas. Visas pasaulis žinojo, kad ponas Vulfas mėgsta automobilius.
Jis pamojo į artimiausią kušetę.
– Prašau, jauskitės kaip namie. Atsirėmusi į pagalves, Libė tvirtai suglaudė kojas. Užuot atsisėdęs ant kušetės priešais, Aleksas Vulfas įsitaisė šalia. Ji nuraudo. Šio vyro magnetizmas buvo apčiuopiamas ranka. Atstumo, per kurį jis atsisėdo, negalima buvo pavadinti nepadoriu, – juos skyrė mažiausiai rankos ilgis, – visgi jo trauką ignoruoti merginai sekėsi sunkiai. Žinoma, ponas Vulfas tokių bangų sąmoningai nesiuntė… Jis paprasčiausiai… Na, jis tiesiog…
Ak, velniai griebtų, jis buvo be galo seksualus; tokio vyriško seksualumo jai dar niekada nebuvo tekę patirti.
Per sprandą nubėgo prakaito lašiukas, ir Libė per colį atsitraukė nuo Alekso Vulfo, o jis laikydamas įtvaro alkūnę, ištiesė priešais save ilgas kojas ir sukryžiavo jas tiek kulkšnimis. Jo itališkais batais apautos pėdos atrodė didelės. Tokius batus Libė pastebėdavo vis dažniau.
– Na tai, panele Henderson, klokite.
– Išstudijavau magnetinio rezonanso nuotraukas, – pradėjo ji nužvelgdama įtvaro raištį, – ir ortopedijos chirurgo ataskaitą, kurioje detaliai aprašyta trauma. Regis, jūsų petys buvo išnarintas ne visiškai, o dalinai. Ar žinote, ką tai reiškia?
– Mano petys neišniro iki galo.
Libė linktelėjo galva.
– Mėgėjiškais terminais kalbant, taip.
Kai nuostabi, subtili ir akinama Alekso Vulfo šypsena palietė jo lūpas, Libė, pilvu pajutusi malonų virptelėjimą, atsikrenkštė. Taip, jis tikrai neįtikėtinai patrauklus vyras, bet, dėl Dievo meilės, susikaupk! Jos tikslas čia – ne žavėtis Alekso Vulfo kerais, o padėti jam visiškai atsigauti po peties traumos ir išeiti su geriausiomis rekomendacijomis. Atlikus darbą liktų viltis, kad juo paseks daugiau to paties lygio sportininkų, ir jos reputacija bus užtikrinta iki karjeros pabaigos.
Vėl kibusi į studijas, Libė nusprendė norinti dirbti tik su elitiniais sportininkais, su ta išskirtine paderme, kuriai reikėjo ne tik jų kūną, bet ir mąstyseną išmanančio žmogaus; šie neeiliniai žmonės buvo pasirengę viskam, kad vėl grįžtų į viršūnę.
Libė tegalėjo gailėtis pati tokios galimybės negavusi.
Vėl sutelkdama mintis į dabartį, ji sunėrė pirštus ir susidėjo rankas ant kelių.
– Medicinos ataskaitose rašoma, kad paauglystėje jums buvo pažeistas dešiniojo peties raištis.
Akimirkai Alekso akys apsiniaukė ir tapo tokios audringos bei tolimos, kad Libė pasijuto tarsi stojusi priešais patį velnią. Vis dėlto netrukus jis vėl nusišypsojo ir ta šypsena atrodė netgi dar labiau hipnotizuojanti nei prieš tai.
– Nukritau nuo motociklo.
Ji linktelėjo galva. Natūralu, kad ankstyvame amžiuje, ieškodamas aštrių pojūčių, jis pirmiausia pradėjo nuo tokių transporto priemonių.
– Suprantu.
– Ar jums patinka motorizuotas sportas?
– Mane visada labiau traukė vanduo.
– Plaukimas? Vandens slidinėjimas? Libei per kūną siūbtelėjo puikiai pažįstama entuziazmo banga, karštas energijos antplūdis. Jausdama, kaip skruostus užlieja raudonis, ji nudelbė akis į savo rankas ir delnais išlygino ant kelnių susidariusias raukšles. Ji čia ne tam, kad aptarinėtų savo praeitį.
– Po pietų manęs laukia dar vienas susitikimas, todėl nenukrypkime nuo temos.
Alekso žvilgsnis tapo skvarbus, vertinantis, jis atsilošė į kušetės atkaltę.
– Kaip matau, daug dirbate, panele Henderson.
– Nemažai.
– Bet ne savaitgaliais.
– Kartais tenka ir šeštadieniais.
– Bet ne sekmadieniais? Ji sumirksėjo.
– Ar būsiu jums reikalinga ir sekmadieniais?
– Kol kas užteks darbo dienų.
– Didesnę darbo dalį galėsite atlikti be mano pagalbos. Užteks kas antros dienos.
– Dirbsime kiekvieną savaitės dieną, – griežtai pasakė Aleksas ir nusišypsojo. – Nesijaudinkite, panele Henderson, pažadu, kad dabartinis mano negalavimas ilgai netruks.
Libė trumpam sulaikė kvapą. Šis vyras buvo gyva legenda. Gerbiamas milijonų žmonių visame pasaulyje. Jis buvo didvyris, kuriuo, vaikydamiesi vienas kitą parkuose, apsimeta vaikiščiai. Ar jis tyčia elgiasi taip pašaipiai? Ar tiesiog yra arogantiškas, nes įsivaizduoja esąs nepažeidžiamas? Libė šitai žinojo geriau nei kas nors kitas. Nepažeidžiamų nėra.
– Kalbėjomės apie jūsų ankstesniąją traumą, – nepermaldaujamu balsu vėl prabilo Libė, – dėl kurios jūsų petys galėjo tapti pažeidžiamesnis ir nulemti vėlesnius negalavimus. Leiskite paaiškinti. – Sąnario išnirimas, lotyniškai – luksacija – tai sąnario trauma, kurios pasekmė – dažniausiai dėl staigaus smūgio – besijungiantys kaulai pasislenka ir išeina iš sąnario ribų. Sąnario kapsulė suplyšta, kremzlė ir raiščiai pažeidžiami. Subluksacijos atveju, sąnarys išnyra nevisiškai; taip gali nutikti dėl ankstesnio aplink petį esančių struktūrų pažeidimo. Abiem atvejais raumenys ir raiščiai susilpnėja, ir tam, kad būtų stabilizuotas sąnarys, reikalinga fizioterapija.
Aleksas žiūrėjo į ją kiek pakreipęs galvą, jam iš akių spinduliavo savimeilę glostantis švytėjimas.
– Suprantu.
Pajutusi nepageidaujamą jausmų antplūdį, Libė sulaikė kvapą, bet netrukus atsikrenkštė ir vėl susitelkė į darbą.
– Kai sėdėjote rankomis įsikibęs į vairą, smūgio jėga sudrebino jūsų dešinį žastikaulį, kuris atsidūrė priešingoje nuo…
Ją nutraukė tylus, bet švelnus Alekso juokas.
– Dabar viską dar kartą, bet lėčiau, daktare.
– Aš ne daktarė. – Dėl savo kvalifikacijos ji nenorėjo palikti jokių abejonių. – Turiu bakalauro laipsnį sveikatos mokslų srityje ir esu Australijos fizioterapijos asociacijos narė.
– Tačiau dabar esate toji, kuri savo rankose laiko mano ateitį. Vadinsiu jus daktare. Jums leidus, žinoma.
Libė įsitempė. Nieko sau įtampa. Kita vertus, jis mokės jai atlyginimą. Todėl ji nedrąsiai gūžtelėjo vienu petimi.
– Na… jeigu tai jums padės labiau atsipalaiduoti.
Aleksas
