tikėjosi, kad Džeredas atsakys, atkirs, kad įžiebs naujas aistras. Na, ji mielai palauks. Barniams juodu turės užtektinai laiko. Ištisas septynias dienas. Vieni. Neturės jokių pramogų, tik vienas kitą. Įdomu.
Elijotas nesuprato, kad tarp jųdviejų kaupiasi įtampos debesis, bet jau trynė rankas.
– Gerai. Nes tai viską keičia. Jūsų reakcijos ir elgesys bus tikri. – Ištraukęs segtuvą su dokumentais stumtelėjo jį Kristei. – Žinau, kad tavo šefė čia įrašė tavo vardą, todėl turi susipažinti su nuostatomis ir pasirašyti prie žvaigždutės. Pradėk nuo čia.
Mergina linktelėjo, atvertė segtuvą, paėmė Elijoto pakištą rašiklį ir pradėjo skaityti, be paliovos rašikliu baksnodama į apatinę lūpą. Džeredas gerai prisimena apatinę lūpą, tokią putlią, švelnią, svilinančio karščio, vos tik priglusdavo prie jo…
Kol Kristė skaitė, jis turėjo laiko ją apžiūrėti atidžiau. Jis tikrai ją tyrinėjo. Ji buvo patraukli, žavi dvidešimt vienų metų mergina, kai juodu susitikinėjo, šviesūs plaukai buvo sveiki ir išsitaršę, figūra – apvalaina, drabužiai – eklektiški. Visada buvo iš prigimties graži, nors nosytė atrodė kiek didesnė nei vidutinė, bet ji tik pridėjo dailiam Kristės veideliui žavesio.
O dabar, skoningai pasidažiusi, nepriekaištingai ištiesintais plaukais, puikia figūra ir nuostabiu garsaus dizainerio sukurtu rožiniu kostiumėliu, ji intrigavo jį labiau nei kada nors.
Džeredui patiko, kai ji būdavo susivėlusi, suglamžytais drabužiais ir įsismarkavusi, o naujas įvaizdis – tvarkingas ir oficialus, nors jis leido sau galvoti, kad Kristei nepavyks tikrojo veido paslėpti po įvaizdžiu.
– Regis, viskas gerai. – Ji pasirašė kelis dokumentus ir sunkiai atsidususi atidavė juos Elijotui. – Čia yra viskas, ką turiu žinoti?
Elijotas linktelėjo.
– Ar ką nors žinai apie Išbandymą?
Kristė papurtė galvą.
– Aktyvioji mano šefė nesileido į smulkmenas.
Džeredas palinko į priekį ir priglaudęs delną prie burnos sąmokslininkiškai, garsiai ir perdėtai sušnabždėjo:
– Dabar tai įkliuvai. Jis gerą valandą gražbyliaus apie tą patį, kaip ir man.
Kristės lūpos virptelėjo, bet ji pasisuko į Elijotą, kuris buvo mielai nusiteikęs ir pasiruošęs išdėstyti savo pamėgtos temos smulkmenas.
– Kadangi tai yra varžymasis dėl piniginio prizo, kuris atiteks herojui, įveikusiam iššūkius ir sumušusiam rekordą tinklalapyje, noriu, kad apie šitą dokumentinį projektą žinotų visi televizijos žiūrovai ir interneto naudotojai.
Jai sugniaužė paširdžius klausantis sąlygų, kurių privalu laikytis, norint laimėti prizą – sporto srityje visada buvo niekam tikusi, be to, nepavyks perkopti Džeredo populiarumo internete aukštumų. Elijotas kalbėjo toliau:
– Dabar rodoma begalė realybės šou. Maisto gaminimas, pasimatymai, dainos, šokiai, nauji namų gyventojai, ar kaip juos pavadinti. Begalė realybės šou, kur filmuojami visi tie dalykai. Noriu, kad Išbandymas būtų kitoks. Noriu parodyti, kaip du žmonės bendrauja be jokių apribojimų, be kitų kišimosi, be fanfarų ir teisėjų, noriu parodyti, kaip jiems sekasi. Tikiuosi sąžiningo žiūrovų atsako.
Kristė linktelėjo ir parodė į segtuvą.
– Ten įtrauktas tinklaraštis ir Twitter komentarų atnaujinimas?
– Taip. Žiūrovai galės iškart prisijungti ir reaguoti į jūsų jausmus, išdėstyti spėliones, nes, prabėgus savaitei po jūsų grįžimo, aš parodysiu dokumentinę juostą. Rodysime reklamą, o žiūrovų lūkesčiai dar labiau sudomins.
– Vadinasi, mus filmuos visą laiką?
Ji suraukė nosį. Apstulbo dėl tokio sumanymo, kaip ir Džeredas.
Elijotas viena ranka traukė kitos pirštus, lyg lėlininkas, kuris ruošiasi pajudinti marionetę.
– Ne, kameros veiks kaip judesio davikliai ir bus įrengtos tam tikrose salos vietose. Jeigu jums reikės pabūti vieniems ar pailsėti, parodysime nestebimas zonas.
Jai išties palengvėjo, o Džeredas tuo metu svarstė, kas privertė Kristę taip beviltiškai pasielgti. Na, ji paminėjo pinigus, bet niekada nebuvo tokia, kuri kraustosi iš proto dėl pinigų, vadinasi, turi būti dar kažkas. Nors… Prabėgo aštuoneri metai. Ar jis gerai ją pažįsta?
Džeredui buvo keista. Jo gyvenimas paskutinius septynerius metus buvo viešas: ką jis valgė, kur lankėsi, kokį automobilį vairavo – viskas buvo aptarinėjama.
Jis išmoko atsitverti, nereaguoti į kišimąsi, o dabar poilsio ir pramogų centre išnaudojo savo privalumus.
O ką laimės Kristė, be galimybės gauti pinigų?
– Gera girdėti. – Džeredas pabaksnojęs sau į nosį palinko prie jos. – Jei kartais norėtum manimi pasinaudoti, galėsi tai daryti ne prieš kameras.
– Pasvajok, Melouni.
– Svajonių buvo daug, panele Vaild.
Jis nustebo, kad Kristė nuraudo ir nuleido akis į savo rankas, žaidė pirštais, bet kaipmat pakišo juos po stalu ant kelių. Jis leido jai susikaupti per kelias sekundes ir, kaip ir tikėjosi, priblokšti jį ryžtingu ir kovingu žvilgsniu.
– Tu tikrai nori tai daryti? – sumurmėjo Džeredas, dėkingas Elijotui, kad šis linktelėjo tualeto pusėn ir skubiai pasišalino.
– Ką daryti?
Ji graži: didelės nekaltumu spinduliuojančios akys ir papūstos lūpytės. Na, gal ji ir nebloga, bet jis – geresnis. Visada atmušdavo į jį pažirusių žodinių teniso kamuoliukų krušą.
Ji audrino jį labiau nei bet kuri kita moteris pasaulyje ir mintis apie savaitėlę ir pažindinimąsi iš naujo kėlė tokią pat įtampą, kaip prieš Didžiojo kirčio turnyrą.
– Tu žinai, apie ką aš. – Jis palinko labai arti, bet Kristė nekrūptelėjo, nesitraukė nė per nago juodymą. – Tu ir aš. Štai taip, – jis dūrė į ją, į save, – kaip buvo anksčiau.
– Tik nepradėk senos dainelės.
– Jauti sentimentų?
– Vargu. Turėčiau labai pasistengti, kad sugrįžčiau pasivaikščioti į prisiminimų alėją.
– Nori pasakyti, kad…
Ji gūžtelėjo pečiais ir įsistebeilijo į dailiai sutvarkytus vanagiškus savo nagus.
– Nieko nenoriu.
Džeredas nusikvatojo, atsilošė ir užkėlė ranką ant kėdės atlošo – jo pirštai buvo gundomai arti merginos pečių.
– Visada buvai niekam tikusi melagė.
– Aš
