jis turi valytoją. O gal, – su siaubu pagalvojo, – jis taip smarkiai pasikeitė.
Kad ir kaip būtų, ji švaistė laiką. Reikėjo kuo skubiau surinkti daiktus, nuvežti juos į kitą uosto pusę ir grįžti į ligoninę, kol vyrui nepasirodė, kad ji jį paliko.
Vienoje iš spintų Olivija aptiko didžiulį lagaminą, į kurį pradėjo krauti Ksanderio apatinius, kojines ir drabužius, dušo želę, tualetinį vandenį ir skutimosi reikmenis iš vonios. Svarstė, ar jis vis dar atsiminė, kaip juo naudotis, visgi skutosi senokai. Dar praėjusią savaitę ji pasišaipė iš slapta jai patikusio apšepusio jo smakro. Su barzdele Ksanderis atrodė švelnesnis, šiltesnis nei tas nepažįstamasis, kuris taip ryžtingai pasitraukė iš jos gyvenimo.
Tempdama lagaminą durų link, Olivija papurtė galvą, tarsi mėgindama iškratyti nemalonų prisiminimą. Gal vertėtų patikrinti šaldytuvą? Susiraukė pagalvojusi apie devynias savaites pragulėjusias maisto atliekas jame, tačiau kada nors turėjo tai padaryti. Pasiraususi stalčiuose, surado šiukšlių maišą ir, sulaikiusi kvėpavimą, atvėrė nerūdijančiojo plieno šaldytuvo duris.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
