style="font-size:15px;"> Tik ar ji norės eiti į tokią vietą, kur reikės taip apsinuoginti?
– Be abejo, prie nuostabios Robinos odos gali liestis tik dizainerių apdarai, – piktai metė Heidė ir sukryžiavusi rankas ant krūtinės dirstelėjo per petį. – Manau, kad ji įsižeidė, nes nebuvo suknelės drambliui. Jos dydis dviženklis.
Endžė sukando dantis. Štai kodėl mieliau leisdavo laiką su vaikinais. Jai norėjosi čiupti Heidę už plaukų, gerai papurtyti ir liepti pagaliau suaugti. Patrikui tai visada padėdavo, bet su Heide viskas galėjo baigtis ašaromis.
Striptizo klubas paskendo tamsoje, prožektorius apšvietė Britanę.
– O, – sucypė Heidė, kai vedantysis pakvietė būsimą nuotaką ant scenos. – Vaikinai šoks Britanei. Eik, susirask kur atsisėsti.
Endžė stebėjo, kaip sverdėdama ant pavojingai aukštų kulniukų Heidė pasileido prie scenos. Ji giliai įkvėpė. Na ir kas, kad ne taip apsirengė? Kam rūpi, jei ji per drovi, kad grabaliotų nepažįstamą vyrą? Juk tai nereiškia, jog ji neseksuali, tiesa? Vis tiek galėjo šypsotis, ploti ir rūpintis, kad visi gerai praleistų laiką. Šiandien ji pasilinksmins, net jei tai kainuos gyvybę.
– Ką ji apie mane pasakė?
Šalia išdygus Robinai, Endžė pašoko. Ant kaklo surišama oranžinė suknelė, nusagstyta karoliukais, buvo tokia trumpa, kad iš pradžių Endžei pasirodė, jog tai marškinėliai.
– Heidė? Sakė, kad vaikinai šoks Britanei.
– Juk ji kalbėjo apie mane, tiesa? – piktai išbėrė Robina. Jai krestelėjus galvą susiūbavo plonytė juoda arklio uodegėlė.
– Ne, – sumelavo Endžė.
Robina kilstelėjo tobulai išpešiotą antakį.
– Ji tik pyksta, nes Brit patiko mano sugalvotos linksmybės SPA. Juk mums visoms buvo gera, tiesa?
Apsilankymas SPA Endžei buvo nauja patirtis. Ramioje, moteriškumu spinduliuojančioje aplinkoje ji jautėsi nejaukiai. Vos įėjus pro drožinėtas duris pasijuto kaip bjaurusis ančiukas tarp elegantiškų gulbių.
– Tai buvo mano pirmas apsilankymas SPA.
– Gali nepasakoti, mačiau tavo nagų odeles, – baisėjosi Robina. – Bet viskas buvo sumanyta tam, kad nuotaka atsipalaiduotų. Juk Brit buvo tokia įsitempusi.
Endžė pritarė jai visa širdimi. Būsima nuotaka turėjo labai aiškią viziją, kaip turi atrodyti vestuvės ir svečių priėmimas, bet viena negalėjo sužiūrėti visų smulkmenų. Net pasitelkus darbščią asistentę ir tris nenuilstančias pamerges liko neišspręstų klausimų.
– Galbūt nusiramintų, jei ką nors suvalgytų.
– Net neprimink! – paliepė Robina stipriai purtydama galvą. – Iki vestuvių negalima. Brit turi tilpti į suknelę.
Jokio padoraus maisto iki vestuvių? Endžei tai atrodė tikra kankynė.
– Suknelė tinka tobulai. Britanei nėra ko jaudintis. Metas nutraukti tą skysčių dietą – antraip taps irzli ir galiausiai išseks.
Robina išpūtė akis:
– Manai, kad Brit įkyri?
Derėtų atsargiau rinkti žodžius. Negi nežinojo, kad tokie vakarėliai kaip minų laukas, kuriame bet kada gali užminti ant nesaugumo, pavydo ar konkurencijos bombos? Endžė jau dabar įtarė, kad tapusi Britanės pamerge draugystės nesustiprins. Jei nori likti Patriko drauge, teks labiau pasistengti.
– Ne, tik norėjau pasakyti…
Rožinė scenos uždanga pakilo. Tamsioje scenoje stovėjo penki šokėjai. Jie dėvėjo juodus kaklaraiščius ir laisvai nuo klubų krintančias odines kelnes. Merginoms pradėjus cypti Endžė išsigandusi krūptelėjo.
Pasigirdus pirmiems „It’s Raining Men“ akordams Robina iškėlė rankas ir sušuko iš džiaugsmo. Endžė pareigingai šypsojosi ir plojo žiūrėdama, kaip vyrai pradeda sukiotis apie Britanę. Įžūloka choreografija ir prastas apšvietimas slėpė, kad gerai šoka vos keli vaikinai.
Pamačius, kaip Britanė noriai gulasi ant scenos ir leidžiasi apžergiama vieno šokėjo, Endžei atvipo žandikaulis. Niekas negalėtų apkaltinti būsimos nuotakos drovumu. Britanei patiko dėmesys.
Vyrai buvo liekni, atletiško sudėjimo. Endžė žavėjosi jų raumenimis ir stipriomis rankomis. Žinojo, kiek darbo reikia įdėti, kad taip atrodytum. Tačiau, nors šokėjai buvo patrauklūs, seksualūs, jai nesinorėjo klykti vos juos pamačius.
Galbūt todėl, kad dirbo asmenine trenere ir kasdien sukiodavosi tarp daugybės raumeningų vyrų. Arba todėl, kad jai buvo drovu stebėti, kaip vyras rangosi prieš ją laukdamas, kada ji užkiš pinigų už jo blizgančių kelnaičių.
Arba nei viena, nei kita. Galbūt Endžė tiesiog negalėjo būti tokia atkakli ir entuziastinga kaip kitos merginos, nes jautėsi susikausčiusi. Anksčiau buvo kitaip. Su Koulu jautėsi saugi, žinojo, kad gali daryti ką tik nori. Su juo ji įgyvendino savo slapčiausias fantazijas.
O tada jis ją metė. Endžė liko įskaudinta ir pažeminta. Gal visgi ji ne tokia ir pašėlusi? Gal ji negali varžytis su kitomis moterimis? Galimas atsakymas ją gąsdino, tad nuo tada Endžė stengėsi tvardyti bet kokius jausmus.
Skrandžiui susitraukus į kietą mazgą, o sprandą užliejus raudoniui Endžė nusuko akis. Su Koulu jautėsi ne tik saugi, bet ir visiškai laisva. Nors atrodė keista, taip nesijautė su jokiu kitu vyru.
Tačiau dabar nenorėjo apie tai galvoti. Negalėjo. Verčiau susitaikyti su mintimi, kad kūniški malonumai jos nebedomina, ir gyventi be jų. Vieną dieną ji vėl ims pasitikėti savimi, bet tik ne čia ir ne su nepažįstamuoju. Tai nutiks su mylimu ir patikimu žmogumi.
– Tie vaikinai tokie karšti! – perrėkė muziką Robina.
– Tikrai, – pritarė Endžė ir toliau plodama į ritmą, o tuo tarpu Britanė atsistojo ir pradėjo sukiotis tarp šokėjų. Kai kurie jos judesiai buvo labai gašlūs.
Robina kumštelėjo ją alkūne.
– Paskui jie šoks pamergėms.
Endžė palinko į priekį, nes pasirodė, kad supykino.
– Ant scenos?
– Ne, tokia garbė skirta tik nuotakai, bet verčiau išsirink dabar, kol Heidė nepasiglemžė visų. Kurio norėtum?
– Oi… nesvarbu.
Endžė žinojo, kas nutiks: kuo įžūlesnis bus šokėjas, tuo drovesnė bus ji. Visos juoksis, kad jai nejauku. Endžė norėjo atsisakyti, bet turėjo elgtis kaip komandos narė. Mergina nužvelgė vaikinus ant scenos tikėdamasi pamatyti tokį, kuris suprastų, kas yra asmeninė žmogaus erdvė ir nebūtų pernelyg įžūlus.
– Negaliu apsispręsti. Arba tas, kuris dabar grabinėja Britanę, arba tas gale.
Endžė
