style="font-size:15px;"> – O čia tau. – Jis išsiėmė iš kišenės kelis rausvo popieriaus lapelius ir padavė jai.
Roksė perskaitė vyriškus vardus, užrašytus ant šešių lapelių. Vadinasi, matė filmuotą medžiagą. Paleistuviai. Perlenkusi lapelius pusiau, ji išmetė juos į šiukšlių dėžę.
– Kas dar? – nekantriai paklausė trokšdama kuo greičiau aptvarkyti ligonę, kad galėtų paskambinti namo, o tada susirasti telefoną. Jame buvo likęs numeris, kurį verčiau būtų iškart ištrynusi.
– Ar gerai jautiesi?
– Puikiai.
Visados puikiai. Puikiai, puikiai ir dar kartą puikiai.
Aptvarkiusi ligonę, Roksė minutei nubėgo į slaugytojų postą paskambinti mamai.
– Hola, Mami.
Ji išgirdo verksmą.
– Nagi, neverk. Tau nebūtina naudotis virykle. Šaldytuve palikau maisto.
– Noriu išsivirti kiaušinių, – pasakė mama.
– Yra mišrainės su kiaušiniais. Tu ją mėgsti.
– Que buena hija. Mano geroji dukrelė.
– Gracias. Klausyk, turiu daug darbo. Kažkur nukišau savo telefoną. Jei manęs prireiks, skambink į skyrių ir Figas mane pakvies.
Tyla.
– Gerai, mamyte?
– Gerai, – atsakė mama pilna burna. – Skanu. Buvau išalkusi.
Roksė šyptelėjo.
– Būk atsargi lipdama į lovą. Po darbo iškart grįšiu namo.
Ji padėjo ragelį, nuleido galvą ir su palengvėjimu atsiduso.
Kai ją pakėlė, susidūrė su Figo akimis.
– Jei vėl skambintų mano mama…
– Aš tave susirasiu, – užbaigė jis.
– Dėkui.
Jos pilvas suurzgė.
– Eik pavalgyti. Jei tavęs prireiks ligoniams, paprašysiu, kad pas juos nueitų Viktorija arba Alė.
– Tikriausiai taip ir padarysiu. – Roksė atsistojo. Šiek tiek svyravo. Jau ketino atsiremti į stalą, kad nepargriūtų, tačiau ją sugriebė Figas. – Atrodo, mano bakas tuščias. Laikas pripilti degalų.
– Ar tik dėl to? – paklausė Figas susirūpinęs. Ir… abejodamas.
– Ar bent įsivaizduoji, kiek kalorijų reikia išjudinti šiam kūnui? – paklausė ji. – Šįryt nepusryčiavau. O per pertrauką dėl jo kaltės teko dirbti. – Bet jaučiuosi puikiai.
Visados puikiai. Puikiai. Puikiai. Puikiai.
– Palydėsiu tave iki poilsio kambario, – pasisiūlė Figas.
Roksė atitraukė alkūnę, kurią jis, nors ir netvirtai, jau buvo spėjęs suimti.
– Nekrėsk juokų.
Iš slaugytojų kambario ji išėjo sutrikusi, svaigo galva. Įbedusi akis į poilsio kambario duris, Roksė ėjo giliai kvėpuodama ir atsargiai statydama kojas privertė savo kūną judėti pirmyn. Apalpti darbe tikrai nenorėjo.
Išgėrusi dvi stiklines šokoladinio pieno ir sukrimtusi du ruginės duonos sumuštinius su sūriu ir dešra Roksė vėl pasijuto savimi. Jautėsi pasirengusi pokalbiui su Viktorija, su kuria ketino susitikti prieš grįždama pas ligonius.
Priėjusi prie atdarų Viktorijos kabineto durų, Roksė išgirdo kalbant Figą.
– Galiu pateikti ir įrodymų, – sakė jis. – Prašei, kad ją stebėčiau, aš taip ir dariau. Į darbą ji atėjo paraudusiomis akimis, poilsio kambaryje pamiršo savo stetoskopą ir pametė telefoną – vienas ligoninės darbuotojas aptiko jį vežimėlyje su ratukais.
Iš pykčio Roksė net išraudo. Figas jos veiksmus komentuoja Viktorijai, o ši jo paprašė, kad ją sektų? Kodėl?
– O prieš ketvirtį valandos ji vos nenualpo prie slaugytojų posto, – tęsė jis. – Manau, būtų geriau, jei tu negaištum laiko aiškindamasi, kalta Roksė ar ne, ir padėtum jai išsikapstyti iš šios nemalonios padėties.
Dėl ko Roksė kalta? Iš kur jai reikia padėti išsikapstyti? Ar jie apskritai žino, kaip ji gyvena? Roksė žengė į kabinetą ir primerkusi akis pažiūrėjo iš pradžių į Viktoriją, – ši sėdėjo prie savo darbo stalo pabrėžtinai oficiali ir rimta, – tada į Figą, kuris visiškai atsipalaidavęs sėdėjo kėdėje priešais Viktoriją.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
