style="font-size:15px;"> – Tikėkimės, šį kartą jam pasiseks. Tavo gėrimai niekam tikę.
Pastabą palydėjo kikenimas ir smagaus juoko pliūpsniai.
– Dabar viskis tau kainuos dvigubai brangiau, – suburbuliavo Makas.
– Vis dėlto čia bus kalta moteris, – prakalbo ir paskutinis iš trijulės.
Makas nekreipė dėmesio. Jį parklupdyti galėtų tik ypatinga moteris, bet jis dar tokios nesutiko. Vyras pažvelgė į Zy ir pagalvojo apie laimingą jo santuoką, kuri graudžiai priminė tėvų gyvenimą. Tai ne pirmą kartą privertė jį susimąstyti, ar tik juos stebėdamas nebus susikūręs idealios šeimos paveikslo. Vos kelis kartus santykiai atrodė panašūs į matytus augant, tačiau rasti moterį, kuri vadovautųsi tokiomis pat vertybėmis, buvo beveik neįmanoma.
Be to, reikia pripažinti, kad gyvendamas viešbučiuose jautėsi vienišas. Iš kertės atsklidęs juoko pliūpsnis patraukė jo dėmesį ir Makas užmetė akį į savo laikrodį. Netrukus smuklę užplūs jaunesnė publika. Sprendžiant pagal didėjantį triukšmą ir gausėjančių pagyvenusių vyrų pastabas, pats metas pasirodyti jaunimui. Makas „Alkanojo lokio“ smuklėje praleido užtektinai laiko, todėl suprato, kada vyrai tampa guvesni. Ketvirtadieniais vykdavo „Damų vakarai“, o septyniasdešimtmečiai tiesiog drebėdavo iš nekantrumo nors paganyti akis į jaunesnes gražuoles.
– Tavimi dėtas, stverčiau vieną tų triušiukių, o ne pilstyčiau gėrimus tokiems seniems išvėpėliams kaip mes.
– Erlai, tu – ne aš, – tos triušiukės sveikatingumo ir poilsio centre nori tik gerai įdegti ir pasigauti kokį turtingą vyrą. Ištekėjusios damos atvažiuoja į „Kurortą“ patirti trumpą meilės nuotykį su vyrukais, kuriuos tarpusavyje vadina mulkiais.
Makas pavargo ne tik stebėti šį ritualą, kuris tapo rutina, bet ir būti taikinys. Todėl kartkartėmis darbuodamasis smuklėje galėjo nuo viso to pasprukti.
– Makai, dar po vieną bokalą, – užsakė Zy.
Makas paskubomis metė žvilgsnį į juos.
– Jūs dar neįpusėjote pirmojo.
Pagyvenę vyriškiai gėrimu mėgavosi taip pat kaip moterimis – iš tolo.
Jis stebėjo, kaip Zy praskleidė raudonai ir baltai languotą užuolaidą ir pažvelgė pro langą. Makas pagalvojo, kad ne pro šalį būtų atnaujinti smuklės interjerą. Jei Lokys galų gale susirastų moterį, bent vienas iš jųdviejų susitupėtų.
– Atrodo, mūsų laukia šviežiena, – pareiškė Zy ir iš smagumo pasitrynė delnus. – Kaip tik kopia laiptais.
Makas gerai pažinojo Zy, todėl galėjo skaityti tarp eilučių. Kai Makenzis dar buvo vaikas, šis vyras atstojo jiedviem su sese tėvą, nes tikrasis mirė prieš dvylika metų. Makas suprato, kad vienatvė vertė Zy elgtis taip, lyg būtų truputį pakvaišęs. Senukas turėjo šviesų protą ir gerą humoro jausmą, tačiau kartais elgdavosi nepakenčiamai.
Tačiau Makas neleis jam priekabiauti prie netikėtos viešnios.
– Vaikinai, neįsijauskite.
– Makenzi, tu tikras bambeklis, – choru sududeno senoliai.
Tą akimirką plačiai atsivėrė durys ir Makas išvydo liūdniausią iš kada nors matytų vaizdų.
Tarpduryje pro storą dulkių sluoksnį vos įžiūrėjo moterį. Ji stovėjo basa, juodi plaukai buvo susivėlę, o aukštakulniai tabalavo rankose.
Metęs skubrų žvilgsnį Makas iš daugiametės patirties įvertino dizainerio kurtą sijoną: pasiūtas iš šilko ir tokio ilgio, kad patrauktų kiekvieno vyro dėmesį. Užklydėlė atrodė vieniša ir pasimetusi – tikras laimikis šiai užeigai, o jai virš galvos kabojo lokio iškamša.
Makas daugiau nespėjo nieko įžiūrėti, nes ją apspito trys pagyvenę vyrai. Jis užvertė akis į lubas ir pajudėjo iš vietos.
– Vardan visų šventųjų, leiskite damai įkvėpti! – suriko jis.
Vyrai atsitraukė. Dabar Makas galėjo iš arčiau apžiūrėti atvykėlę. Balta aptempta palaidinė pabrėžė apskritas krūtis. Nuo vėsumos išryškėję speneliai nepaliko vietos fantazijai. Jį apėmė nesveikas troškimas suimti jos krūtis ir sušildyti savo kūnu.
Regis, Makas per ilgai gyveno be sekso, jei ši susitaršiusi poniutė taip jį įaudrino. Jos žvilgsnis klaidžiojo nuo jo prie draugijos kampe.
– Jie nenorėjo nieko blogo. – Jis mostelėjo į trijulę, kuri be jokios gėdos šaudė į ją akimis. Makas puikiai suprato, kaip jie jaučiasi.
– Aš irgi, – atsakė ji prikimusiu balsu. Jis vylėsi, kad balsas toks ne dėl ilgos kelionės dykuma, o iš prigimties. – Mano automobilis sugedo, – paaiškino nepažįstamoji.
– Atsisėskite, atnešiu ko nors atsigaivinti, – pasiūlė Makas. – O vėliau galėsite išsipasakoti draugiškam barmenui.
Gal jam net pavyks surasti kokį nertinį jos grožybėms pridengti ir sušildyti.
Samanta pakėlė akis ir pričiupo jį spoksant į krūtinę. Pražydusi raudoniu ji tvirtai susikryžiavo rankas. Nedrąsi moters šypsena nuginklavo Maką, o tada jis pamatė jos akis. Jį pakerėjo jų spalva – žibuoklių mėlis, kurį rėmino juodos blakstienos, o blyškų veidą vagojo tamsūs dryžiai – greičiausiai ašarų ir nutekėjusio tušo pėdsakai.
Makas suglumo. Priešais stovėjo tikra moteris. Nešvari, susitaršiusi, nė kiek nepanaši į tas, kurios atvažiuodavo į jo centrą „atjaunėti“. Pasaulyje, kuris atrodė toks tolimas jo jaunystės miestui, moterims kosmetika ir chirurginės gudrybės padėdavo išlaikyti vyrus. Šios Ievos dukros natūralus grožis buvo tikra retenybė.
Dar kartą nužvelgęs nepažįstamąją suprato: jai nerūpi vien tik storos piniginės.
– Turiu gana plačius pečius, – nuramino jis.
– Matau.
Jos lūpų kampučius palietė švelni šypsena, o akys suspindo. Moteris atvirai nužvelgė jį nuo juodos kepurėlės iki bėgimo batelių.
„Alkanajame lokyje“ jis leido sau vilkėti patogius drabužius. Makas mėgo atrodyti nerūpestingai. Regis, tai patiko ir nepažįstamajai. Dėl to jis pasijuto dar geriau.
– Man teko kiek pasivaikščioti, todėl jūsų pasiūlymas prisėsti labai vilioja.
Jos blakstienos švelniai suvirpėjo ir palietė dažais išteptą veidą. Velniai griebtų, jis jautėsi labai suintriguotas… ir susijaudinęs. Žengusi žingsnį ji aiktelėjo iš skausmo ir atsirėmė į jį, kad nepargriūtų.
– Ir anksčiau moterys yra puolusios man į glėbį, bet taip – pirmą kartą.
– Turbūt nė viena jų nepėdino basomis per dykumą daugiau nei mylią, – atšovė ji.
Makas susikeikė ir pakėlė
