jau pasirengusi pripažinti, kad reikia pagalbos?
Nepažįstamoji tylomis linktelėjo ir tvirčiau prie jo prisiglaudė. Jis pajuto prie krūtinės švelnias krūtis. Jei pasimuistys, neišlaikys jos, bet nekreipti dėmesio į pažadintą geismą buvo beveik neįmanoma. Moteris atlošė galvą ir sunkiai atsiduso.
– Mano didvyris.
– Oho!
Nepažįstamosios plaukai kuteno skruostą. Nuo odos sklido malonus persikų aromatas, kurio neužgožė net ilgas pasivaikščiojimas dykuma. Jis bergždžiai stengėsi suvaldyti sužadintą seksualumą.
Makas pasodino ją ant artimiausios kėdės, tada kilstelėjo kojas atidžiau apžiūrėti. Pirštais švelniai perbraukė įbrėžtas, įpjautas vietas. Ji pakėlė į jį išgąstingą žvilgsnį.
– Viršuje turiu antiseptiko ir tvarsčių, – tarė jis prikimusiu balsu. Vienaip ar kitaip ten tikrai rastų šių priemonių. Jo bičiuliui dažnai tekdavo nutraukti naktines peštynes, o Makas sukinėdavosi netoliese ir padėdavo jam susitvarkyti.
– Viršuje? – baimingai perklausė ji. Tuojau pat atsikrenkštė ir vėl prabilo: – Kur viršuje? Kambaryje? Bute? Kur?
Regis, smalsumas nugalėjo pirminę dvejonę ir ji apipylė jį klausimais, vis labiau pasitikėdama savimi.
– Bute, – nustebęs teatsakė jis.
– Su dušu?
Jis išraiškingai kilstelėjo antakį.
– Yra ir dušas, ir vonia. O ką?
– Tiesiog smalsauju. Jūs ten gyvenate? – paklausė ji ir išplėtė akis.
– Taip.
Gyvens savaitę ar ilgiau, kol Lokys pelnys damos palankumą. Dėl priežasčių, kurių nenorėjo nuodugniau tyrinėti, Makas nepasakė, kodėl dirba bare. Jau labai seniai jis kam nors rūpėjo tik kaip Makas, o ne Rajanas Makenzis, kuriam priklauso „Kurortas“.
Kai Makenziai praturtėjo, Makas buvo per daug akiplėšiškas ir arogantiškas, kad suprastų, kaip į tai reaguos žmonės, ypač moterys. Jaunas turtingas sveikatingumo ir laisvalaikio centro savininkas tapo labiausiai medžiojamas laimikis ir per kvailumą pavertė save taikiniu.
Rūpindamasis motina ir jaunesne seserimi greitai suprato savo klaidas ir buvo priverstas sparčiai bręsti. Jo šeimos moterims reikėjo finansinio saugumo ir emocinio palaikymo. Makas negalėjo jų nuvilti. Išmoko būti atsargus, todėl dabar nieko neaiškino.
Šios moters pažeidžiamumas jį jaudino. Makas troško patikti jai kaip paprastas vaikinas, apie kurį ji neturi išankstinės nuomonės.
Jis apsidairė. Atvykėlė sėdėjo žaisdama su sijono krašteliu.
– Ar jūs gyvenate vienas? – paklausė nepakeldama akių.
– Kaip pirštas.
– Tai… gerai, – pratarė ji. Net dulkių ir makiažo sluoksnis negalėjo paslėpti nuraudusių skruostų. Ji atrodė tai sutrikusi, tai begėdiškai drąsi, tai vėl atvirkščiai.
– Gerai?
– Dėl kojų, – atsakė Samanta ir prisivertė atsistoti. – Ir mano išdidumo. Kaip manote, ar galėčiau nusiprausti? – pasiteiravo ji.
Jis linktelėjo.
– Kol prausitės, nusiųsiu vilkiką partempti automobilio, o vienas vaikinų paims jūsų lagaminus.
– Vaikinų?
– Jie buvo jus apspitę, kai įžengėte čia. O dabar ryte ryja akimis.
Moteris šyptelėjo.
– Ak, tie vaikinai. Ar jie vairuoja?
– Oficialiai ne.
Jos juokas užtvindė kambarį prikaustydamas Mako dėmesį.
– O iš kur jūs žinote, kad turiu lagaminų? – pasmalsavo ji.
– Mieloji… – Jo žvilgsnis neskubėdamas keliavo dailiu jos kūnu. – Pakanka tik pažvelgti, kad suprastum, jog esate turistė.
Norėdamas padėti jis ištiesė jai ranką, bet moteris tvirtai papurtė galvą.
– Galiu pati.
– Būsiu šalia, jei prireiktų pagalbos. Štai šiais laiptais į viršų, – jis mostelėjo į tamsų kampą ir moteris netvirtais žingsniais patraukė nurodyta kryptimi.
– Kas nors prižiūrėkite barą! – sušuko jis būreliui nuolatinių lankytojų, kuriais pasitikėjo kaip geriausiais draugais.
Makas, atsilikdamas vos per žingsnį, spoksojo į ją, kopiančią laiptais. Šilkinis sijonas siekė pusę šlaunų. Sunkumų nekilo, iki ji pasiekė laiptų vidurį. Jis net neįsivaizdavo, kokie seksualūs jos apatiniai. Jai lipant sijonas atidengdavo kraštelį nėrinių, kurie jį erzino ir kankino. Milžiniška geismo banga užliejo vyrą nuo galvos iki kojų. Jį išmušė prakaitas.
Makas vos per plauką sutiko pagelbėti bare, nes šią savaitę centre turėjo vykti didžiulė konferencija. Dabar nepaprastai džiaugėsi, kad gydytojais, teisininkais ir finansininkais pasirūpins jo darbuotojai.
Jis nė už ką nebūtų praleidęs panašaus reginio. Sekdamas paskui seksualią susitaršiusią viešnią mėgino prisiminti, kada paskutinį kartą matė tokią apsinuoginusią moterį. O net nežinojo jos vardo.
Štai Samanta ir susirado savąjį vyrą. Tik nežinojo, ką su juo daryti. Uždariusi vonios duris ji mikliai išsinėrė iš sijono ir nupurtė dulkes į vonią. Kas galėtų patikėti, kad pirmas jos sutiktas vyras jaunesnis nei aštuoniasdešimties metų ir toks, apie kokį svajojo?
Tiesa, ši mintis neatrodė subtili, bet gilių tamsių akių žvilgsnis ir šypsena, kurią puošė dailūs ūsai, išmušė iš vėžių. Samanta įsivaizdavo, kaip jis laukia jos anapus durų, ir jos širdis iš nerimo pasileido šuoliais. Nėra abejonių, kad žavus tamsiaplaukis jai tobulai tinka. Galės patirti nuostabiausius išgyvenimus su smuklės barmenu ir daugiau niekada gyvenime su juo nebesusitikti. Reikia tikėtis, kad jai pavyks susitvardyti.
Samanta rankšluosčius rado ten, kur jis ir minėjo – ant lentynos virš tualeto ir vieną jų pasikabino ant kablio. Tada apsidairė. Vonios kambarys atrodė nedidukas, bet su visais patogumais, nors akivaizdžiai pritaikytas nereikliam vyriškam skoniui. Jokių puošmenų. Ant lentynėlės gulėjo tik dantų šepetukas ir kremas po skutimosi. Ji paėmė juodą buteliuką ir pakėlė prie nosies. Giliai įkvėpusi muskuso aromato pasijuto geriau. Ją apglėbė jo kvapas. Tarsi jis būtų ją apkabinęs.
Ji niekada nesimylėjo su ūsuotu vyriškiu. Gal su juo stipriau patirtų pasitenkinimą? Samanta lėtai užsimerkė. Jos pojūčiai tapo aštrūs, o vaizduotė įsiaudrino. Švelnios lūpos, karštas kvėpavimas, jautri oda – taip jai atrodė paslaugus barmenas. Joje kunkuliavo visa vaivorykštė jausmų. Jo lūpos klaidžiojo jos kojomis, ūsai kuteno
