kad iš jos tikimasi atsakymo, Lili atsikosėjo ir tarė:
– Na, jis kažką turi…
Ji akimis permetė straipsnio antraštę, kuri skelbė, kad Moreisas apskaičiavęs išlaidas atsisako sandorio.
Aš taip pat, – pagalvojo Lili.
– Kažką! – suklykė Reičelė. – Jis netelpa į jokią žavesio skalę. Šis vyras, – kalbėjo ji baksnodama pirštu laikraštį, – ne tik puikiai atrodo. Jis tikriausiai nuostabus ir lovoje!
Niekada daugiau nesišaipysiu iš Reičelės nuojautos, – nusprendė Lili. Draugės instinktas pakuždėjo šį tą iš Lili gyvenimo: jis nuostabus meilužis, nepaprastai aistringas ir beprotiškai švelnus… Pajutusi įsitempusius raumenis Lili prispaudė rankas prie pilvo.
– Be to, jis tikras finansų genijus. Santjagas Moreisas, – Reičelė suraukė kaktą, – jis italas arba…
– Ispanas, – nutraukė draugę Lili žemu tyliu balsu. – Jis ispanas. – Ir aš dėl jo pametusi galvą, – pagalvojo jausdama krūtinę užgulusį sunkumą.
– Taip, tu teisi. Lili, kada pradėjai domėtis finansais?
– Apie jį dažnai rašoma ir paskalų skiltyse, – teištarė stengdamasi paslėpti kartėlį, kai nuotraukoje šalia Santjago pamatė ryškią muzikos žvaigždę Suzę Sebastijan. Lili galvoje šmėkštelėjo, kad moteris atkištomis lūpomis tik ir taikosi į laukiančią vyriškio burną.
– Sugalvojau. Žinai, kitas atostogas praleisiu Ispanijoje. Negali žinoti, gal ponas Nuostabusis ten taip pat bus. Jis ant rankų nusineš mane į lovą mėgautis laukine aistringa meile.
Lili primerkusi akis pro vėjo kedenamas medžių šakas regėjo saulėlydžio šešėlių glostomą liekną auksinį torsą…
– Penkias dienas?
Reičelė metė į draugę linksmą žvilgsnį.
– Ei, susikurk savo fantaziją, ši – mano!
Lili paraudo, o draugė pradėjo kvatotis.
– Mergaite, tu giliai įklimpai.
Tu net neįsivaizduoji, kaip giliai, – mintyse jai pritarė Lili.
Grįžusi iš ligoninės Lili manė, kad daugiau niekada jos neaplankys tokie stiprūs jausmai. Dabar ji ir vėl troško patirti tokią meilę! Ak, kada jos gyvenimas pradės tekėti įprasta vaga? Ji norėtų vėl būti paprasta bibliotekininkė ir gyventi pajūrio miestelyje Devone.
Lili žinojo, labai neprotinga nuolat svarstyti, kas būtų, jei būtų. Vis dėlto negalėjo negalvoti, kaip būtų pasisukęs jos gyvenimas, jei tą rytą, prieš daug mėnesių, nebūtų nuėjusi prie baseino. Toks paprastas ir menkas sprendimas, tačiau jis pakeitė visą jos gyvenimą.
Tą ankstų rytą noras paplaukioti neatrodė nei pavojingas, nei kuo nors ypatingas. Tiesiog norėjosi atsipalaiduoti ir pravėdinti galvą po bemiegės nakties, kurią ji praleido vienumoje – nors ir medaus mėnesio apartamentuose. Girdėjo gandus, kad jau dabar visi kambariai tame penkių žvaigždučių viešbutyje rezervuoti visam sezonui.
Visai suprantama, kad tada Lili galvojo apie savo vyrą, kurio nebuvo šalia. Ji jaudinosi, nes Gordonas neatsakė į jos skambučius, nors prieš dieną pranešė negalįs atvykti: pablogėjo reikalai darbe ir todėl turėjo palikti ją oro uoste vos prasidėjus atostogoms.
Gordonas niekada nesužinos, kad įsižeidusi Lili nusprendė atostogas šiame nuostabiame Ispanijos kampelyje paversti pačiomis geriausiomis. Ji užsisakė ekskursiją į nepakartojamą Renesanso dvasia alsuojantį Baesos miestelį ir nuo tada tiesiog įsimylėjo Andalūziją.
Gidas aistringai žėrė istorinę informaciją, todėl Lili ne iš karto pastebėjo, kad į ją žvilgčioja vidutinio amžiaus turistų porelė. Šortų ir akį rėžiančių marškinėlių minioje ji atpažino Gordono bendradarbį su žmona. Lili neaiškiai prisiminė, kad buvo sutikusi juos keliuose firmos vakarėliuose.
– Sveiki, Matai… Zuzana, – ištarė nustebusi.
Jie apsikeitė nereikšmingomis frazėmis apie tokį mažą pasaulį ir bendrus pažįstamus. Vyriškis apsižvalgė ir nustebęs paklausė:
– Ar Gordonas ne su jumis?
– Ne, negalėjo ištrūkti iš darbo.
Jei vyras atostogautų kartu, tai Lili jokiu būdu nebūtų pasiekusi Baesos. Gordonas manė, kad prabangus viešbutis ir taip gerokai paplonino jo piniginę, ir nė už ką nebūtų sutikęs keliauti po Andalūzijos alyvmedžių giraites ir žaliąsias kalvas.
– Nieko keista, – sutiko vyriškis. – Matyt, turi atsidėti naujajam projektui. Negalėjau patikėti gandais, kad jis išeina iš darbo. Prisipažinsiu, laikau Gordoną pastoviu žmogumi. Jis toks kaip ir aš.
Kažkokios antgamtinės jėgos padėjo Lili išlikti ramiai ir net nusišypsoti.
– Ir aš taip manau, Matai.
– Galiu lažintis, kad jį perkels į aukštesnes pareigas.
Lili linktelėjo.
– Taip, jis minėjo, – Lili pagalvojo, kad tai vienas iš tų nedaugelio dalykų, apie kuriuos Gordonas jai pasakojo.
– Tikėkimės, kad jam pasiseks. Kartais verta rizikuoti, – Matas žvilgtelėjo į kitą aikštės pusę. – Ar tik ne jūsų grupė išeina?
– Taip, mano. Malonu buvo su jumis pasimatyti.
Keliais žodžiais Gordono bendradarbis atvėrė Lili akis: jos santuoka yra visiškas nesusipratimas. Matas atsisveikindamas džiaugsmingai pridūrė:
– Perduokite linkėjimus Gordonui, aš linkiu jam sėkmės.
Jam tikrai jos prireiks, kai susitiksime, – pagalvojo Lili ir nuoširdžiai nusišypsojusi pažadėjo:
– Būtinai.
Žinoma, ji ir anksčiau jautė, kad jų santuokai kilo pavojus, tačiau nemanė, kad yra dėl ko rimtai būgštauti. Mano vyras gyvena dvigubą gyvenimą?Po galais, ką jis sumanė?
Pasitaikius pirmai progai Lili atsiskyrė nuo grupės ir susirado prieglobstį nuostabioje, gėlėse skendinčioje miesto aikštėje. Įsitaisiusi jaukioje kavinukėje užsisakė puodelį kavos, bet persigalvojo ir neryžtingai paprašė vyno. Padavėjas atnešė visą butelį.
Sėdėjo gurkšnodama raudoną sodrų vyną ir svarstė, ką daryti. Juk moteriai, patekusiai į tokią padėtį, reikia turėti veiksmų planą.
Galėtų pereikvoti kredito kortelės limitą – Gordonas tikrai apsiverktų. Tai būtų saldus kerštas, nes vyras labai tausoja savo piniginės turinį – tiesą sakant, pinigai – jo gyvenimo prasmė!
Buvo kilusi mintis išsiaiškinti akis į akį. Sėsti į lėktuvą ir grįžus
