tik susižadėjom.
– Ką? Kodėl taip greitai?
– Atėjo tinkamas metas. Negaliu ilgiau be jos.
– Ji laukiasi?
– Ne, ji nesilaukia, – kiek susinervino Skotas.
– Ei, palauk. Kai kalbėjomės prieš šešias savaites, nieko neminėjai apie Džekę. Kiek laiko ją pažįsti?
– Mėnesį, – bejėgiškai prisipažino Skotas.
– Mėnesį! Vediesi prie altoriaus moterį, kurią pažįsti tik mėnesį?
– Negadink visko. Ji – mano gyvenimo meilė, – burbtelėjo Gibo bičiulis.
Suglumęs Martinas mirktelėjo. Negalėjo patikėti, kad kalba su tuo pačiu vaikystės laikų draugu.
– Pamenu, kartą ar du sakei, jog niekada nevesi.
– Kvailystė. Tada buvau sumautas mulkis. Niekada anksčiau nemylėjau. Nežinojau, koks tai jausmas.
– Ir apie padavėją Panamoje taip sakei. Kokia, po perkūnais, turi būti moteris, kad šitaip Skotui būtų apsukusi galvą?
– Tai tebuvo aistra. O dabar visai kitaip. Tik dabar tai suprantu. Kai surasi savo gyvenimo meilę, suprasi mane.
Gibas susiraukė.
– Esu įsitikinęs, kad ši meilė greitai praeis.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
