style="font-size:15px;"> Ji spruko į kostiumų skyrių, kur artimiausia jos draugė ir padėjėja Klerė, žiaumodama šokoladą, skaitė po kostiumu paslėptą žurnalą apie įžymybes. Keitei įėjus, padėjėja pakėlė į ją nusikaltusio šuniuko žvilgsnį.
– Oi. Užklupai mane, dirsčiojančią į kitų žmonių gyvenimą, tačiau viskas tik mokslinio tyrinėjimo tikslais. – Vos išvydusi savo bendradarbės veidą, Klerė liovėsi šypsotis ir suraukė antakius. – Spėju, būsi ką tik baigusi rengti Pilkojo Šlykščiojo Glosterio kunigaikštienę. Ar tilpo į suknelę?
– Sunkiai. – Keitė klestelėjo ant kėdės. Akyse dilgtelėjo skausmas. – Nors tamsiai violetinė puikai tinka jos herojei, baisiai išryškina apkūnumą, be to, turiu siaubingą nuojautą, kad suknelė plyš. Gal dar liko tablečių nuo galvos skausmo?
– Ką tik paskutinę prarijau. Beje, kalbant apie galvos skausmus… – Klerė padavė draugei žurnalą. – Nežinau, ar norėsi matyti, bet čia yra didžiulis straipsnis apie tavo seserį. Ar Paula Preston yra gražiausia moteris pasaulyje? Na jau – ne, ji labiausiai nušpakliuota moteris pasaulyje. Kodėl tu esi Fyld, o ji – Preston? Kodėl jūsų pavardės skirtingos?
– Ji nenori, kad kas nors atsektų ryšį su šeima. Paulai patinka apsimesti, kad šeimos neturi. – Keitė įsistebeilijo į savo sesers nuotrauką ir pagalvojo, kiek daug teko kovoti jų motinai. Jai norėjosi pakelti ragelį ir surinkus sesers numerį gerokai ją apšaukti. Ji norėjo Paulai priminti apie ištikimybę šeimai, apie gyvenimo prioritetus. Tačiau suprato, kad to daryti nėra prasmės. – Kai paaiškėjo tiesa apie tėvo priklausomybę nuo lošimų, ji pakraupo. Aš, žinoma, taip pat, bet Paula įtūžo ant mamos, kad šioji jam atleidusi ir visus tuos metus jo nemetusi. Ji kaltina ją dėl to, kad vaikystėje neturėjome pinigų, ir sako, kad jeigu mama dabar praras namą, tai bus tik jos vienos kaltė. Ji nesuvokia, kodėl turėtų mokėti už tai, kas, jos manymu, yra mamos silpnumas.
Gražu.
– Kartais net negaliu patikėti, kad mus sieja kraujo ryšiai. – Keitė ėmė graužti nago kamputį, bet, pamačiusi tobulus sesers nagus, bejėgiškai nuleido ranką ant kelių. – Mūsų situacija jai pasirodė per daug nešvari. Ji susikūrė šį tobulą įvaizdį ir nenori, kad jį terštų tėvo nuodėmės.
Klerė stvėrė iš draugės rankų žurnalą ir išplėšė niekingą straipsnį.
– Štai. – Suglamžiusi lapus ji sviedė gniužulą į šiukšlių dėžę. – Dabar ji yra ten, kur ir užsitarnavo būti. O aš trauksiu pasižiūrėti, kaip scenoje atrodo nedorėlis Vulfas. Tokį reginį išvysi tik kartą gyvenime. Eini?
– Ne. Privalau dar kartą peržvelgti savo eskizus ir iki rytojaus peržiūrėti scenarijų.
– Niekada nesugebėsi dirbti Holivude, jeigu tave taip akins žvaigždžių spindesys.
– Manęs žvaigždžių spindesys neakina.
– Dar ir kaip akina. Kai matavai vidinę jo kojos pusę, buvai raudona kaip burokas.
– Na gerai, galbūt mane apakino Natanielis Vulfas.
– Tas vaikinas – tikra ugnis.
Keitė atsuko buteliuką vandens.
– Taip, bet jis nėra tikras. Kaip giliai iš tiesų įmanoma pažinti aktorių? Iš ko galima spręsti, kad jis nevaidina? – Keitė gurkštelėjo vandens. Ji puikiai žinojo, ką reiškia manyti, jog pažįsti žmogų, o vėliau suprasti, kad iš tiesų jo niekada nepažinojai. – Noriu pasakyti, kad jeigu Natanielis Vulfas kada nors tau ištartų: Aš tave myliu, argi juo tikrai patikėtum?
– Nugirdau, kaip jis pasakė režisieriui, jog meilė tėra vaikų žaidimas, o iš vaikystės jis jau seniai išaugęs. Ar žinai, kad bilietai į premjerą buvo išparduoti per keturias minutes? Keturias minutes. Neįtikėtina. Ypač turint galvoje, kad Šekspyro kalba daugumai žmonių yra visiškai nesuprantama. Makbetas kalbasi su kaukolėmis…
– Hamletas. – Keitė nusiavė batus ir ištempė kojų pirštus. – Su kaukole kalbėjosi Hamletas.
– Koks skirtumas? Anglų pamokos mokykloje man nesisekė. Buvau įsitikinusi, kad Čoseris yra korta.
– Koziris, ne Čoseris.
– Tą ir noriu pasakyti. Turiu galvoje, kad net jeigu jis skaitytų mokesčių grąžinimo raštą, salė vis viena būtų sausakimša. Juk kalbame apie Natanielį Vulfą. Tas vyras yra nuskynęs visus įmanomus laurus, išskyrus Žydrojo ekrano apdovanojimą. O šis be galo reikšmingas. – Keitė ėmė galvoti apie prestižiškiausią triukšmingai išreklamuotą pasaulio filmų apdovanojimą. – Natanielis jam buvo nominuotas tris kartus.
– Man regis, šis apdovanojimas yra aukščiausias kiekvieno aktoriaus tikslas. Šį kartą Natanielis jo tikrai užsitarnavo.
Klerė atrodė paskendusi svajose.
– Net kai jis čiulba šekspyriškai, o aš nesuprantu nė žodžio, negaliu jo atsiklausyti.
– Kaip tik tai ir mėginu pasakyti – tai proto valdymas. Balsas. Ir tos užburiančios mėlynos akys.
– Ar gali įsivaizduoti, ką reikštų su juo iš tiesų pasimylėti? Kažin, ar visą laiką tik žiūrėtum atvipusiu žandikauliu?
– Tai vienas klausimų, į kuriuos niekada nesugebėsiu atsakyti. Jis net nežino, kad egzistuoju. Ačiū Dievui. – Keitė vėl užsuko kamštelį ir įsidėjo buteliuką į rankinę. – Paklausyk, dėl šio vakaro…
– Tikrai neišsisuksi, todėl apie tai net negalvok. Pradžia vienuoliktą, privalai atrodyti seksualiai. Apsivilk ką nors, kas apnuogintų tarpą tarp krūtų.
– Nė už ką. Pati nesuprantu, kaip leidausi įkalbama dėl šių greitųjų pasimatymų.
– Keite, esi nuostabi. Manaisi esanti stora, bet tik todėl, kad tavo sesuo Paula Preston – supermodelis.
– Jaučiuosi tokia suglebusi. Po premjeros pradėsiu rimtai sportuoti. Noriu sustiprėti ir gražiai atrodyti. Žiūrėdama į Natanielį Vulfą puolu į depresiją. Jo kūnas – vieni raumenys. – Nusiminusi Keitė įtempė savo bicepsus. – Vos bepakeliu buteliuką vandens.
– Su tavo išrinktu odiniu švarku jis atrodo pritrenkiamai. Turi ypatingą sugebėjimą kiekvienam parinkti tinkamą kostiumą.
– Kostiumas turi atspindėti emocinę charakterio kelionę. – Keitė nuleido akis į savo apdriskusius džinsus. – Net bijau pagalvoti, ką apie emocinę kelionę byloja mano apranga, tačiau neabejotinai keliauju ekonomine klase.
– Tavo drabužiai byloja, kad persidirbi ir esi per menkai apmokama kostiumų kūrėja, neturinti laiko pasirūpinti savo pačios spintos turiniu.
– Bet turinti krūvą skolų.
– Esi nenusakomai talentinga. Vieną dieną tave tikrai kas nors pastebės.
– Norėčiau, kad kas nors mane pastebėtų kaip galima greičiau. – Keitės
