buvo hercogo draugas. Viena aišku, kad abu jo draugai – abejotinos reputacijos.
– Na, atrodo, kad vestuvės buvo įsimintinos visiems, – pareiškė Tamara. – Atleisk, Belinda.
Telefono ragelyje pasigirdo atodūsis.
– Kam tie atsiprašymai, – pasakė Belinda, – net pats geriausias planuotojas nebūtų galėjęs visko užglaistyti. Juk ne kiekvieną dieną nuotakai tenka du vyrai.
Jos visos nedrąsiai nusijuokė.
– Na, o tau, Tamara, kas nutiko šeštadienį? – paklausė Belinda.
– Trumpai?
– Taip.
– Sojeris Lengsfordas. Šlykštus ponas.
Pija sukikeno.
– Oi, nemanau, kad Sojeris toks nepakenčiamas, – pastebėjo Belinda.
– Norėjai pasakyti, jei pamiršime jo draugystę su Kolinu? – paklausė Tamara.
– Gerai, supratau, apie ką kalbi, – nusileido Belinda.
– Sojeris gražus, – pradėjo Pija, – sodrios topazo spalvos akys, stori, blizgantys plaukai…
Tamara susiraukė.
– Kieno tu pusėje?
– Na, tavo.
– Gerai.
– Ir kaipgi tave užgavo Sojerio pasirodymas? – paklausė Belinda. – Pastebėjau, kad iki tol neturėjai bendravimo problemų.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
