ir kas? Nejaugi jis privalo įsipareigoti, kad užmegztų romaną?
– Kas sakė, kad noriu romano?
Arba rimtų įsipareigojimų, jeigu jau apie tai kalba. Ji neturi laiko asmeniniam gyvenimui. Bent jau tol, kol įsitvirtins kaip vyresnioji partnerė.
– Gal ir be reikalo.
Giminaitė ištiesė ranką, išėmė iš lagamino nėriniuotus naktinukus ir pradėjo sukti ant piršto.
– Tada nereikėtų švaistyti tokio grožio tik sau.
Melori stvėrė drabužėlį ir įdėjo atgal į lagaminą.
– Ar nesi girdėjusi, kad žmonės daro kai ką ir dėl savęs?
– Ar tau niekas nesakė, kad daryti tai dviese gerokai smagiau?
Sinkler prieš akis iškilo gundantis jos ir Džeko paveikslas. Porai už nugaros viliojančiai šoko vandenyno bangos. Melori papurtė galvą, kad nuvytų tokius netinkamus, netikėtus ir negalimus vaizdus. Nors galiojo firmos vidaus taisyklė ir pati buvo išsikėlusi ilgalaikių tikslų, mergina kuo aiškiausiai suprato tikrovę.
Tad pasiėmė lagaminą nuo lovos ir pakštelėjo Džuliją.
– Susisieksime.
Patraukusi link durų, advokatė praėjo pro veidrodį ir dirstelėjo. Dideli tamsūs akiniai buvo atsikišę ir atrodė nepatraukliai. Būtent to ir siekė. Melori keliauja į prašmatnų kurortą su dailiausiu sutiktu vyriškiu. Žmogumi, nuo kurio žvilgsnio Sinkler mausdavo kūną, o balsas nuvilnydavo, suvirpindamas slapčiausias sielos kerteles. Tik nėra jokios vilties, kad toks seksualus gražuolis ja susidomės. Džeko tikrai nesužavės, nepakerės, nesugundys advokatė Melori Sinkler. To mergina ir siekė.
– Gal būtų geriau, jeigu plaukus išsileistum? – saldžiu balsu pasiūlė pusseserė.
Verčiau nereikia, jeigu nori tapti vyresniąja partnere.
Teisininkė dirstelėjo į laikrodį. Liko pusvalandis iki spektaklio pradžios. Apačioje laukia firmos nusamdytas automobilis, kad nuvežtų į oro uostą.
– Turiu lėkti, kad nepavėluočiau.
– Nedaryk nieko, ko nedaryčiau aš.
– Nemanau, kad turėčiau galimybių, – sumurmėjo sau po nosimi Melori.
2
Džekas žvilgtelėjo į laikrodį. Leisis tik už pusvalandžio, o nusileidimo juk nepagreitinsi. Nežinia, kiek dar ištvers buvimą drauge. Melori pasimuistė kėdėje ir dešinysis merginos kelis brūkštelėjo per jo kairę koją. Vyro šlaunimis nuvilnijo šiluma.
– Atsiprašau, – sumurmėjo Sinkler ir atsiduso.
Taip per visą skrydį. Ankšta erdvė lėktuve ir Melori artumas vertė vyro kūną reaguoti labai neįprastai ir kėlė dviprasmiškus jausmus. Advokatė pakeitė griežtą kostiumėlį į lengvos medžiagos suknelę, trumpesnę nei įprasta, ir atidengė viliojantį kūno lopinėlį. Be kojinių moters oda atrodė tamsesnė, švelnesnė, tad jo žvilgsnis nejučia vis grįždavo prie kolegės. Teisininką glumino tiek aprangos pasikeitimas, tiek jaudinantis aromatas, užpildęs kabiną nuo tos akimirkos, kai ji punktualiai atvyko prie lėktuvo. To, ką Džekas pajuto Melori, nepavadintų susidomėjimu.
Savo darbe kabinete Latamas neužuodė kvepalų. Dar jam buvo nesuprantama, kaip ypač konservatyviai besirengianti ir besielgianti mergina gali nesąmoningai erzinti vyrą balsu ir apsvaiginti kvapu. Ši būtybė sugebėjo suvilioti netyčia parodydama mažytį apnuoginto kūno ruoželį.
– Kokie mūsų planai atvykus? – paklausė Sinkler.
Džekas pasijuto dėkingas už normalų pokalbį, tad pasisuko į ją.
– Oro uoste mus pasitiks Ledermano automobilis. Devintą jau turėtume būti viešbutyje. Manau, tada išsikrausime daiktus ir truputį nusnūsime. Vėliau viskas priklausys nuo mūsų šeimininko.
– Jeigu pasiseks, per kelias dienas aptarsime jo planus, paruošime strategiją ir galėsime grįžti namo.
Advokatas aiškiai išgirdo vilties gaideles prikimusiame kolegės balse.
– Kuo jums nepatinka paplūdimys?
– Man patinka. Kai atostogauju. Tik dabar kiekviena diena reiškia besikaupiančius darbus biure, – Melori tvirčiau sukando dantis.
Džekas atsirėmė kėdėje.
– Būtent dėl to perskirsčiau didžiąją dalį jūsų darbo. Polas Ledermanas – ekscentriška asmenybė. Nemėgsta, kai kas nors jį skubina. Turėdamas omeny, jog atsisakė palikti kurortą, kad susitiktų su mumis, nesitikėčiau greito sprendimo.
Sinkler sumurmėjo kažką nesuprantamo sau po nosimi. Teisininkas atitraukė žvilgsnį nuo uždengto lango ir pirmą kartą atidžiai pažvelgė šiai merginai į veidą. Nors plaukai griežtai sušukuoti ir akis dengė tamsūs akiniai, bet jos bruožai lyg iškalti. Aukšti skruostikauliai, porceliano spalvos oda spindėjo net be makiažo. Už tokią odą aktorės ir manekenės pasiruošusios nužudyti. Melori nesiėmė jokių priemonių, kad paryškintų išvaizdą. Greičiau darė viską, kad atrodytų nepatraukli.
Įdomu kodėl?
Vyras tik gūžtelėjo ir nukreipė akis. Šis skrydis velnioniškai prailgs, jeigu mėgins pažvelgti į Melori Sinkler vidų, kad suprastų keistą kolegės elgesį.
– Kokie svarbiausi šios bylos faktai? – Prakalbusi advokatė palinko į priekį, išsitraukė geltoną bloknotą iš lagaminėlio ir pasičiupo pieštuką. – Aš pasiruošusi.
Melori išsitiesė kėdėje. Vėl atrodė dalykiška ir pasiruošusi dirbti. To Latamas visada tikėdavosi iš savo pagalbininkų, bet tik ne iš šios būtybės. Vyrui labiau patiko švelnios, sukalbamos, šiltos, pasiduodančios dailiosios lyties atstovės. Teisininko laukė mažiausiai savaitė kurorte, kur tikrai nestigs moterų. Bėda ta, kad Džeko netraukė nepažįstamosios, vadinasi, gyvenimas tampa vis labiau komplikuotas. Jeigu laikysis susikurtų taisyklių, tai skyrybų procesuose ir toliau bus tik advokatas. Kol niekam neįsipareigos, niekas negalės jo apgaudinėti. Su amžiumi ateina išmintis ir mokėjimas atskirti pelus nuo grūdų… taip pat didėja nerimas, kurio pats nesuvoki.
– Pone Latamai, ar kas nutiko?
Sodrus merginos balsas nuvilnijo vyro gyslomis nusinešdamas supratimą. Jo tarpukojyje ėmė pulsuoti, skleistis netikėta šiluma. Akivaizdu, kad kažkas negerai. Džekas jautė savo padėjėjai tai, ko nederėtų, ir pačiam nė kiek nepatiko.
– Ką turite galvoje? – kandžiai atšovė.
– Bylos faktus, – kolegė pamosavo bloknotu ore primindama, kodėl juodu kartu šiame lėktuve. – Noriu sužinoti visus duomenis, kad padaryčiau įspūdį klientui.
Latamas pažvelgė Melori į akis, besislepiančias už storų akinių stiklų, ir jam palengva sugrįžo blaivus protas. Vyras tuojau pat pasijuto geriau.
– Gali
