teisinis apibrėžimas. Kas iš tiesų nutiko? Kas padėtų nusverti svarstykles sutuoktinio naudai? Žinoma, jeigu bylą patikėtų mums.
Džekas ištiesė kojas priešais, kiek įmanoma, bet pasirūpino, kad Sinkler neprisiliestų, jei imtų muistytis.
– Turime išsiaiškinti. Tada nuspręsime, kaip jos kaltę panaudoti mūsų kliento labui.
– Įdomi formuluotė – jos kaltę.
– Kuo įdomi?
Sinkler sukryžiavo kojas prieš save ir Latamo akys nuslydo prie moters kulkšnių. Džekas niekada per daug nesižavėjo kojomis, bet Melori privertė vyrą susimąstyti.
– Jūs iš anksto manote, kad dėl griūvančios santuokos kalta ponia Lederman. Visada yra tikimybė, kad taip pat kaltas ir mūsų klientas. Jeigu taip būtų, reikės netinkamus jo veiksmus pateikti palankiai.
Advokatas atsilošė ir pasisuko į kolegę.
– Taip ir sakiau. Viską reikia pateikti palankiai.
– Sakėte, kad reikia jos kaltę… – balsas pritilo ir ji tik papurtė galvą tvirčiau suimdama pieštuką. – Nieko tokio.
– Nemanau, kad suprantu, kokį įžvelgėte skirtumą.
Sinkler sunkiai atsiduso.
– Neabejoju.
Mergina sutelkė dėmesį į daiktus, kuriuos tvarkėsi ir dėjosi į portfelį.
– Laba diena, mielieji, – pasigirdo per garsiakalbį iš piloto kabinos. – Mes pasiruošę leistis, tad prašau prisisegti saugos diržus…
Kapitono balsas nutraukė prasidėjusį pokalbį. Sinkler pasitikrino saugos diržą ir įsmeigė žvilgsnį pro langą. Akivaizdžiai neturėjo noro tęsti pokalbį. Džekas juto keistą tuštumą viduje. Tarsi per kelias akimirkas, kurias truko jųdviejų bendravimas, kolegė būtų nuteisusi vyrą. Latamui nepatiko kilusi nuojauta, kad Melori jį prastai įvertino, bet Džekas nesuprato kodėl. Dar kartą advokatei pavyko sutrikdyti kolegą. Tik dabar šis norėjo ne tik pakeisti neigiamą teisininkės nuomonę apie save, bet ir atkreipti į save dėmesį. Vyrui patiko iššūkiai, bet priimdavo juos tik tada, kai buvo prasminga, o susidomėjimas Melori Sinkler buvo beprasmis.
Nuo vandenyno pūtė švelnus, šiltas vėjelis, ant liežuvio buvo juntamas sūraus vandens prieskonis. Nuo drėgmės Melori plaukai susigarbanojo – jos pastangos susukti kuodą nuėjo perniek. Mergina pažvelgė į laikrodį. Buvo aštunta valanda ryto, o šeimininko – nė ženklo.
– Netrukus pasirodys, – tarė Džekas, lyg atsakydamas į nebylų kolegės klausimą. – Liepė eiti pusryčiauti, o pats žadėjo prisijungti, kai baigsime valgyti.
Sinkler nukreipė žvilgsnį nuo prancūziško skrebučio su cinamonu bei razinomis ir dirstelėjo Latamui į akis. To vengė visą rytą. Ji manė, kad su kostiumu vyras atrodė pritrenkiančiai, bet Džekui, mūvinčiam rusvai žalsvus šortus ir vilkinčiam polo marškinėlius trumpomis rankovėmis buvo neįmanoma atsispirti. Kolegai pajudinus ranką išryškėdavo galingi raumenys, o prasegti marškiniai atidengė įdegusią krūtinę. Juodi kaip degutas plaukai tvarkingai sušukuoti atgal, o „Oakley“ akiniai nuo saulės slėpė skvarbias pilkas akis. Vyras buvo tobulumo įsikūnijimas, o ji – tik garbanota konservatyvi mergina nykia, tamsiai mėlyna suknele.
Ką gi, Melori čia atvyko ne tam, kad padarytų įspūdį Latamui, o kad apstulbintų jį ir klientą savo protu. Tad privalo kaip nors atitraukti mintis nuo seksualaus Džeko kūno ir sutelkti dėmesį į būsimą užduotį. Jos kambarys tiesiai priešais kolegos. Sinkler visą naktį vartėsi, blaškėsi niekaip negalėdama užmigti. Visai nesisekė pamiršti to vyriško odekolono kvapo ir kimaus, gilaus balso.
– Džiaugiuosi, kad galėjote atvykti. Taigi, ką manote apie šią vietelę?
Šalia nugriaudėjo vyro balsas, pažadindamas iš nederamų minčių, prieš šioms nunešant Melori į fantazijų šalį.
– Čia nuostabu ir jūs tai žinote.
Džekas pakilo. Juo pasekė ir mergina.
– Supratau, kad dirbu netinkamą darbą, – tarė teisininkas ir nusijuokė.
– Esi čia visada laukiamas, – atsakė apkūnus vyriškis. – Dabar padėkite man atsikratyti akmens po kaklu, kurį kadaise vedžiau, ir pasiūlysiu tau bei tavo kolegei liukso kambarius.
Advokatė iš visų jėgų stengėsi nesusiraukti dėl to, kaip klientas apibūdino savo žmoną. Moterį, kurią vedė ir prisiekė mylėti būdamas laimingas ir ištikus nelaimei. Moterį, kurią kadaise greičiausiai mylėjo.
– Polai Ledermanai, susipažinkite su Melori Sinkler – viena geriausių mūsų padėjėjų. Melori – tai Polas Ledermanas, – Latamas mostelėjo nuo vieno prie kito. Klientas buvo apsirengęs dar laisviau nei Džekas… Vyras mūvėjo tik maudymosi šortus. Žodis „ekscentriškas“ per švelnus jam apibūdinti.
Teisininkė ištiesė ranką.
– Malonu pagaliau su jumis susipažinti, pone Ledermanai.
– Vadink mane Polu, – vyras entuziastingai pakratė jos ranką. – Juk negalime elgtis oficialiai sėdėdami paplūdimyje ir matydami tokį vaizdą.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
