visą grupės istoriją? – paklausė Markas.
Heiven linktelėjo. Jos plaukai buvo susukti į įmantrų kuodą. Markas svarstė, kiek smeigtukų ir plaukų lako prireikė jam suformuoti. Ši moteris tobula – vadinasi, ne Vebsterio nosiai. Jie buvo iš kitokių pasaulių, turėjo kitokias vertybes. Heiven geidulingai nežvelgė į Marką. Ji vyrą tyrinėjo aštriu, kritišku žvilgsniu, stengdamasi įsiminti kuo daugiau detalių.
– Grupės istorija kai ką nutyli – man iš viso nederėjo prasidėti su Kylam! Kiekvienas, pažiūrėjęs į mane, galėjo pastebėti, kad nesu popžvaigždė. Mokiausi Berklio muzikos koledže, grojau bliuzą ir roką. Deja, kaip ir daugeliui muzikantų, vienas netikėlis prodiuseris pripūtė man miglos į akis. Vaikinai, kurie nesugeba pasakyti ne, pelnytai vadinami skystablauzdžiais. Man nereikėjo sutikti, nes turėjau ir kitų pasiūlymų.
– Tai kodėl galiausiai sutikai?
– Prieš kelias savaites mano tėtį ištiko širdies smūgis.
Moteris kiek atlyžo. Jau prieš tai Heiven atrodė graži, tačiau su šia gailestinga mina veide…
Markas nenorėjo pasirodyti silpnas. Jis nežinojo, kad moterys sugeba šitaip bendrauti – įsiklausyti ir priversti pasijusti vieninteliu vyru pasaulyje. Vyras užgniaužė jausmus ir kalbėjo toliau.
– Jo laukia ilga reabilitacija, o kol kas namie juo rūpinasi slaugė. Tai kainuoja žvėriškus pinigus, o draudimo kompanija nepajudino nė piršto. Esu vienintelis sūnus. Mama mirusi. Pažadėjau tėčiui viskuo pasirūpinti.
– Kaip miela. Esi geras sūnus.
Vyras tik numojo ranka.
– Tikrai ne. Daugelį metų nebendravome. Jis man priekaištavo, kad šitaip nusivažiavau. Galiausiai pavargau kiekvieną kartą klausytis jo pamokslų. Tačiau kai jį ištiko širdies smūgis, supratau, kad vieną dieną galiu jo netekti. Noriu atkurti prarastą tėvo ir sūnaus ryšį. Privalau dėl to pasistengti.
Heiven akys žvelgė vis švelniau. Markas bandė apsimesti, kad to nepastebėjo.
– Vadinasi, dėl to sutikai atkurti grupę.
– Džimis neišklojo visko iki galo?
Heiven papurtė galvą.
– Nesakė, kad rado tobulą antrininką? Jis atrodo kaip aš, moka groti gitara, tobulai žiopčioja pagal fonogramą ir moka pats apsirengti.
Moteris kandžiai šyptelėjo.
– Tau nereikia manęs, kad apsirengtum.
Heiven nutilo, tačiau Markas išsyk sumojo, ką atsakytų. Tikrai ne, verčiau jau mane nurengtum.
Jis susijaudino. Tiesiog nuostabu. Tik to ir trūko.
– Vadinasi, jie žada tave pakeisti. Tai turėtų būti skaudu, – ji šiek tiek pasilenkė.
Žvelk į jos veidą. Tai buvo nesunku. Heiven nosis buvo ilga, daili, su nedideliu pakilimu ant paties galiuko. Akys – žalios, oda blyški, kreminės spalvos. Markas troško šį kūną palytėti lūpomis. Tiesiog nesitvėrė savame kailyje.
Jam reikėjo kuo greičiau išlenkti dar vieną bokalą alaus, tačiau padavėjas vis nesirodė.
Markas pamiršo, apie ką jie šnekėjosi.
– Ką sakei?
– Sakiau, skaudu žinoti, kad esi taip lengvai pakeičiamas.
Ir kodėl ji kalba lyg psichoanalitikė?
Visgi Heiven teisi. Markas negalėjo patikėti, kaip greitai buvo rastas jo antrininkas. Žinoma, tai kvaila: tokios grupės kaip Kylam! yra vienadienės iliuzijos, grojančios prodiuserių pageidaujamą šlamštą. Išskyrus solidžius honorarus, šiame darbe nebuvo nieko, apie ką svajojo Markas Vebsteris.
Jis nuolat tai sau primindavo. Tai kodėl taip jaudinasi dėl darbo, kurio visai netrokšta? Juk dabar jam reikės vėl siekti šlovės ir turtų, kurie prieš dešimt metų sugriovė jo gyvenimą. Bet troškimas matyti pilną salę, klykiančią iš pasitenkinimo, suteiks iliuziją, kad Kylam! muzika šio to verta… Nors tai ir melas.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
