Koulai, – paragino Endžė atsilošdama kėdėje. – Išvesk mane iš proto.
Antras skyrius
Koului nuleidus galvą Endžė užsimerkė lyg gindamasi, bet tai nepadėjo. Vis tiek juto nuo jo sklindantį karštį. Enždė apsilaižė lūpas ir prisiminė, kokio skonio jo oda. Šilta ir vyriška.
– Man reikia su tavimi pasikalbėti, – sušnabždėjo Koulas jai į ausį.
Pajutusi jo karštą kvapą Endžė suvirpėjo.
– Žinoma. Kaip matau, kol nesimatėme tavo gyvenimas gerokai pasikeitė, – pradėjo, bet prie krūtų prisilietus nuogai Koulo krūtinei krūptelėjo ir plačiai atsimerkė. – Ar ne?
Koulas sekundėlę sustingo.
– Ką turi galvoje?
Vyras buvo taip arti, kad Endžė nepajėgė mąstyti. Tarsi jos kūnas būtų miegojęs žiemos miegu, o dabar nubudęs nuo stipraus energijos antplūdžio. Širdis ėmė daužytis krūtinėje, gyslos priplūdo kraujo, odą ėmė dilgčioti nuo nepakeliamos įtampos. Kodėl? Kodėl taip jausdavosi tik su Koulu? Taip nesąžininga.
Į galvą šovė bjauri mintis.
– Kiek laiko šoki striptizą? – paklausė ji. – Tau labai gerai sekasi.
– Čia įžeidimas ar komplimentas? – susidomėjo Koulas sukiodamas klubus.
Enždė sugniaužė kumščius. Nesvarbu, kaip iš geismo dilgčioja pirštai, ji jo nelies, neglamonės ir nedės rankų jam ant klubų.
– Turiu pastebėti, kad neatsakei į klausimą, – atkreipė dėmesį jausdama, kad jos balsas pernelyg kimus. – Ar šokai ir tada, kai buvome kartu?
Koulas loštelėjo lyg gavęs antausį. Šypsena dingo, lūpos virto siauru brūkšniu.
– Nejau rimtai taip galvoji?
– Nežinau, ką galvoti.
Endžė labai tikėjosi, kad Koulas neturi slapto gyvenimo, bet vaikinas visada buvo slapukas ir daug ką pasilikdavo sau, tad dabar abejojo, ar išvis jį pažinojo.
– Viskas ne taip, kaip atrodo, – tikino Koulas klaupdamasis prieš ją.
Enždė įsitempė visu kūnu, širdis pasileido šuoliais.
– Kaip visada.
– Aš ne striptizo šokėjas, – sušnabždėjo jis ir, uždėjęs rankas jai ant kelių, praskėtė kojas.
– Tikrai? – spygtelėjo Endžė, jausdama, kad tuoj nesusivaldys. Kaip jis gali liesti ją taip intymiai ir kartu taip neįpareigojančiai? – Nes apsimetinėji puikiai.
Endžė pažvelgė į jį iš paskutiniųjų gindama šalin prisiminimus. Kiek kartų jie šituo užsiėmė? Kiek kartų buvo apsikeitę vaidmenimis? Koulas mokėjo ją liesti, patenkinti rankomis ir burna. Tokių malonumų ji nerado niekur kitur.
Koulas užkėlė jos koją ant savo nuogo peties. Endžė pastebėjo vyro veido išraišką – aistringą ir… truputį liūdną. Ji jo nesuprato. Juk tai jis ją paliko.
Dabar viskas atrodė taip beprasmiška, kad Enždė nuleido koją ir pasiduodama iškėlė rankas. Tai ne jai. Ir ne su Koulu. Kai jie buvo kartu, seksas buvo romantiškas, intymus, reikšmingas, todėl dabar nenorėjo dalyvauti pasirodyme, kuris buvo atliekamas kiekvienai, turinčiai kelis dolerius.
– Šokis baigtas.
– Dar ne, – sušnabždėjo vyras vis dar klūpėdamas tarp jos kojų, o tada iš lėto atsistojo visu kūnu spausdamasis prie jos krūtų.
Endžė gaudė kvapą. Prisiminė kiekvieną Koulo kūno lopinėlį, prisiminė, koks jausmas priglusti prie jo krūtinės, įsikibti į plačius pečius ir kojomis apsivyti liemenį.
Endžė juto, kad jos oda nusėta mažyčiais prakaito lašeliais, bet stengėsi išlikti rami. Iš Koulo akių suprato, kad jis viską mato. Ar jis taip pat prisimena? Ar žino, kaip ją veikia? Endžė nusuko akis.
– Nežinau, ko tikiesi pasiekti…
– Tikriausiai pirmą kartą lankaisi striptizo bare.
Endžė atsisuko į jį žaibuodama akimis.
– Su manimi tik švaistai laiką veltui.
Koulas kreivai šyptelėjo.
– Su tavimi laikas niekada nešvaistomas veltui.
Išgirdusi jo žodžius Endžė sustingo. Kaip jis gali taip sakyti, kai ją metė ir paskui nė karto nepaskambino?
– Gana.
– Ne, palauk.
Koulas greitai apžergė jos kelius ir vėl įsikibo į kėdės atlošą. Vyras ją užspeitė. Norėjosi pastumti jį į šalį, bet tuomet reikėtų jį paliesti, prispausti delnus prie nuogos odos…
– Turiu kai ką papasakoti.
– Supratau, – išspjovė Endžė ieškodama taško, į kurį galėtų įsmeigti žvilgsnį, kad nereikėtų žiūrėti, kaip kilnojasi plati krūtinė ar kaip nuo prakaito blizga stangrūs raumenys. – Girdėjau, ką sakei. Tu ne striptizo šokėjas. Leisk atspėsiu. Ieškai naujų perspektyvų? Darai draugui paslaugą?
Koulas pajudino klubus muzikos ritmu.
– Aš po priedanga.
Endžė lėtai pakėlė į jį akis. Tokio pasiteisinimo nesitikėjo. Ji pratrūko juokais.
– O čia tai geras.
Koulas sustingo ir susiraukė.
– Neturėtum juoktis, kai tau šoka pusnuogis vyras.
– Atleisk, nesusilaikiau, – šyptelėjo ji ir papurtė galvą, bet negalėjo liautis juokusis. – Juk pirštu nerodau.
Tada Koulas atsiduso ir palinko taip arti, kad jo burna atsidūrė prie pat jos ausies.
– Endže, aš rimtai.
Pajutus jo lūpas iš galvos išgaravo visi juokai.
– Tuomet nejuokauk, – pasimuistė mėgindama išsilaisvinti. – Žinau, kad tu ne po priedanga. Išsiskyręs su manimi, prieš metus metei darbą policijoje.
– Ei, Endže, dabar mano eilė! – atkaukšėdama šūktelėjo Heidė.
Endžė nebuvo pasiruošusi staiga užvaldžiusiam savininkiškumo instinktui. Žinojo, kad Koulas nebe jos, bet negalėjo juo dalytis. Pakako pamatyti, kaip jis šoko su Britane. Endžė nenorėjo, kad vaikinas sukiotųsi apie Heidę.
– Išsisuk, – paliepė Koulas.
