Ty išvyko iš Bakaros daugiau nė karto jos nepalietęs, o Violetą liūdino jos pačios nusivylimas. Galėjo priprasti prie jo rankų. Argi ne juokinga, kad jiedu sutarė vienas kitą vadinti pusbroliu ir pussesere?
Dirbdama ji mąstė, ką jos seserys pasakytų apie pokalbį su Džei Ty. Tradicinio auklėjimo ir ambicingų profesinių tikslų turinti Harpera duotų protingą, tradicinį patarimą. Keliais mėnesiais už Violetą jaunesnė Skarletė buvo praktiška. Ji patartų sesei laikytis atstumo nuo neaiškaus vyriškio susiklosčius tokioms sudėtingoms šeimos ryšių aplinkybėms. Violetos ryšys su Tiberijumi pavertė ją Prestono Rodo, Džei Ty tėvo, prieše. Jeigu ji susidraugautų su Džei Ty, ši draugystė dar labiau apsunkintų įtemptus santykius su jo tėvu.
Nors protingas Harperos patarimas patiko Violetai, jos širdį glostė Skarletės nuomonė. Prieš keletą savaičių Skarletė pastebėjo, kad Džei Ty naktimis lankosi Bakaroje ne tik dėl to, kad pasiilgsta nepriekaištingai sumaišytų Riko kokteilių. Skarletė paragino Violetą artimiau susipažinti su Džei Ty, ji beveik buvo įsitikinusi, kad tarp jų įsiplieks kažkas daugiau. Nuostabos bangos suteliūskavo Violetos papilvėje, kai jos mintys pasileido pasroviui.
Seksas su Džei Ty būtų pribloškiantis. Šįvakar, kai jis suspaudė jos ranką, ji kaip įmanydama stengėsi nepalūžti ir nepalikti ant jo dailių lūpų nebroliško bučinio. Jos oda ėmė dilgčioti vien nuo minties ir ji energingai papurtė galvą. Ji negali artintis. Negali net galvoti apie tai. Bėda ta, kad kai jis būna šalia, jai sunku blaiviai galvoti.
Nerimas ir geidulys spirgėjo po brangiais jo kostiumais ir rafinuotu elgesiu. Per šešerius metus, kol jį pažįsta, retkarčiais pastebėdavo šmėkštelint skausmo blyksnį, todėl jai kildavo noras paguosti ar pasiūlyti pagalbą. Bet Džei Ty buvo iš tų, kurie užsispyrę lyg ožiai nepripažino savo silpnybių ir pažeidžiamų vietų. Iš Tiberijaus sužinojo, kad jo vaikystė anaiptol nebuvo nuostabi. Tėvas buvo negailestingas verslininkas, kuris pasinaudojo savo uošviu taip, kad tasai išsižadėjo tikro savo sūnaus. Pamišęs dėl valdžios apleido savo žmoną.
Džei Ty motina skaudžiai išgyveno brolio ištrėmimą. Ji paniro į alkoholį ir narkotikus. Per draugus Tiberijus ją stebėjo, bet negalėjo padaryti nieko daugiau, tik trintis netoliese ir matyti, kaip ji gęsta. Violeta niekada nesuprato, kodėl moteris neišsiskyrė su Prestonu. Ji dar galėjo būti laiminga, jei būtų pabandžiusi.
Baigusi kasdienius darbus sugrįžo į administracijos biurą. Nors buvo trečia valanda ryto, ji neketino miegoti. Jos laukė ataskaitos.
Viešbučio administracija buvo įsikūrusi nedidelėse trečio aukšto patalpose. Nedaug laiko ji čia praleisdavo, stebėdavo, kas vyksta viešbutyje.
Šito Violeta išmoko sekiodama Tiberijų Laimingoje širdyje. Jai gniauždavo kvapą, kai spoksodavo į Las Vegaso gatvelę, kurioje stovėjo mažas viešbutukas ir kazino. Šešiasdešimtųjų statybos pastatui trūko modernių viešbučių ir kazino patogumų – penkių žvaigždučių restoranų, ištaigingų baldų ir prabangių kambarių. Žemos lubos. Kilimus reikėjo keisti. O klientai vis tiek užsukdavo išgerti pigių gėrimų bei praleisti laisvą laiką. Violetai tas viešbutis visada buvo kaip namai.
Todėl ją labai nustebino Tiberijaus reakcija, kai Henris Fonteinas atėjo prašyti, kad ji dirbtų jam. Violeta tikėjosi, kad Tiberijus mėgins ją atkalbėti nuo įsiliejimo į šeimos verslą. O buvo priešingai. Tiberijus žinojo, kaip jai sunku būti nesantuokine Roso Fonteino dukra. Kitaip nei Skarletė, Violeta, būdama nesantuokine Roso dukra, augo ištaigingų Las Vegaso viešbučių ir kazino, kurie priklausė Fonteinų dinastijai, šešėlyje.
Kuo didesnė augo, tuo labiau ją gniuždė atskirtis. Be Tiberijaus, kuris buvo jos čempionas ir nuolat tvirtino, kad ji yra protingiausia ir gabiausia iš visų jo pažįstamų, Violeta nebūtų pripažinusi, kad jai nereikia Fonteinų palaikymo tam, kad ji būtų laiminga.
Gal dėl to ji užjautė Džei Ty. Jeigu jo senelis nebūtų miręs, kai berniukui buvo sukakę dešimt, Prestonas niekada nebūtų į savo rankas perėmęs Stounų nuosavybių ir nebūtų išvaręs savo svainio. Kompanija būtų likusi Stounų rankose. Pirmiausia – Tiberijaus, paskui – Džei Ty.
Dalyvavimas dėdės atminimo minėjime šiandien tikrai nuliūdino Džei Ty. Violeta nesugalvojo kito paaiškinimo, kodėl jis pasidalijo savo nerimu dėl Stounų nuosavybių. Jiedu pažįsta vienas kitą šešerius metus, jis verčia jos pulsą šokinėti, tačiau elgiasi su ja kaip su pažįstama verslininke. Nejaugi reikia stebėtis, kad šįvakar jo elgesys ją išvedė iš pusiausvyros? Ar jis gailėjosi papasakojęs apie rūpesčius, susijusius su šeimos verslu? Jam nebūdinga… išsipasakoti.
Violeta kvailai vyptelėjo įsivaizduodama, kaip jis koneveikia save važiuodamas atgal į Titaną.
Įspūdingi turtai. Jis dvejus metus praleido Las Vegase, kol atstatė viešbutį ir kazino. Pastatas dabar didesnis ne tik už Fonteinų Chic, bet ir už Richesse, sudėtus kartu: su dideliais patogumais ir aštuoniolikos duobučių golfo takeliais pastato užnugaryje. Violeta grožėjosi viešbučio stiliumi ir pasamdė tą pačią dizaino kompaniją, kad įgyvendintų jos svajonę Fonteinų Chic.
Kas nutiks Stounų nuosavybėms, jei Džei Ty pasitrauks? Tiberijus jautėsi įskaudintas, kad tėvas patikėjo Prestono melu ir atėmė iš jo palikimą, bet labiausiai nerimavo dėl kompanijos, kurią valdė Prestonas. Jis būtų nerimavęs ir dėl Džei Ty pasitraukimo.
– Tai ne mano reikalas, – sumurmėjo Violeta, bet mintys jos galvoje virte virė.
Tiberijus būtų norėjęs, kad ji pagelbėtų Džei Ty. Nors ilgus metus jiedu buvo nutolę vienas nuo kito, prieš pat mirtį Tiberijus siekė sūnėno draugijos.
Violeta buvo įsitikinusi, kad gali pasukti galvą ir suvaldyti savo hormonus, kol sumąstys, kaip padėti Džei Ty išsaugoti Stounų nuosavybes. Taip nusprendusi ji nuėjo į savo kambarį – palįsti po karštu dušu ir pamiegoti.
Antras skyrius
Įsmeigusi akis Violeta apžiūrinėjo su teise susijusias knygas, kuriomis buvo nuklotos teisininko kabineto sienos. Jos akys buvo išsausėjusios, tartum smėlio pripiltos. O Violetos motina – priešingai – sėdėjo priešais ir tyliai verkšleno. Net prabėgus kelioms savaitėms po Tiberijaus mirties Liucilė sunaudodavo krūvą servetėlių dėžių.
Violeta truputį gėdijosi dėl to, kad paskubomis išgyveno penkias sielvarto stadijas, o jos motina iš karto puolė į ketvirtąją, depresiją, ir iš jos neišbrido.
– Štai ir priėjome prie Laimingos širdies, – tęsė Džonas Malkolmas, Tiberijaus advokatas. – Tikriausiai žinote, kad kazino skendi skolose.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard,
