vos paskambindavai, – tęsė Misė. – Visi mūsų ginčai kildavo tik dėl tavęs. Jau seniai privalėjau mesti darbą.
– Tai kodėl nemetei?
Nebūtų jis Sebastianas, jeigu nepaleistų strėlės tiesiai į dilemos šerdį. Jos šefas užčiuopdavo pamatines problemas greičiau nei kuris nors kitas jos pažinotas žmogus, greičiau netgi už jos tėvą, kuris šiaip jau garsėjo gąsdinančia savybe skaityti žmonių mintis. Žmonių, bet ne savo dukters.
Į jo klausimą Misė atsakyti negalėjo. Turėtų prisipažinti, kad išėjimas iš darbo pas Sebastianą jai tolygus rankos nusikirtimui. Jis jai buvo reikalingas kaip vanduo. Reikalingas, kad jaustųsi gyva.
Argi ne patetiška?
– Ką tik tai ir padariau. – Tik šiek tiek per vėlai. Dieną prieš tai Timas pasakė sutikęs savo svajonių merginą ir ketinąs ją vesti. Misės rankos virpėjo. – Dvejus metus laukiau, kol jis man pasipirš. – Jai užgniaužė gerklę ir kiti žodžiai liko neištarti.
O jis nusprendė vesti kitą, kurią pažinojo vos mėnesį.
Misės akyse susikaupė ašaros, bet ji jas nuvijo kelis kartus greitai sumirksėdama. Buvo skausminga žinoti, kad nesi geidžiama. Jeigu ji netiko į porą Timui, nemotyvuotam farmacininkui, kam tuomet galėjo tikti?
– Statykite, – pranešė dalytojas ir susirinkusieji pradėjo dėti ant stalo žetonus.
Misė pastūmė savuosius ant raudonos spalvos.
– Penki tūkstančiai dolerių ant raudonos.
– Nedaryk to, – nors švelniai, bet paliepė Sebastianas.
– Kodėl? – Ji net nesistengė nuslėpti paniekos. Sebastianas privalėjo suprasti, kad ji jam daugiau nepriklauso ir įsakinėti jai nebegali. – Neturiu ko prarasti. Tikrai.
– Pasiimk pinigus ir išleisk kam nors vertingam. Naujam automobiliui. Įmokoms už namą. Kam nors, kas truktų ilgiau nei dvidešimt sekundžių.
Protingas patarimas, bet kaskart, žiūrėdama į už šiuos pinigus įsigytą daiktą, ji matytų savo vestuvinę suknelę. Nuostabią, gražiai krintančią atlasinę, nėriniais puoštą suknią rauktu sijonu ir karoliukais siuvinėtu korsažu. Nuotrauką su šia grožybe ji išsikirpo iš jaunamartėms skirto žurnalo dar prieš dvejus metus, kai Timas pirmą kartą prakalbo apie ateitį.
– Štai ką padarykime, – pradėjo Misė, nuo entuziastingo Sebastiano įvertinimo jausdamasi geidžiama ir drąsi. Beprotiški impulsai kaitino visą dieną. Galbūt įkopimas į ketvirtąją dešimtį nėra pats baisiausias dalykas pasaulyje? Kodėl gi nepradėjus naujo dešimtmečio su nauju požiūriu? – Lažinkimės.
Sebastianas parėmė rankomis klubus ir nutaisė nuolankų veidą.
– Iš ko?
– Paskutinis šaukimas, – pranešė dalytojas.
Misė girdėjo, kaip ratas įsisuka, ir kamuoliukas pradeda riedėti. Iš to, ką buvo skaičiusi apie ruletę, žinojo turinti keturiasdešimt septynis procentus šansų laimėti. Ne taip ir blogai.
– Jeigu kamuoliukas sustos ant juodos, pralaimėsiu, – tai reikš, kad ir toliau liksiu pas tave dirbti. – Ji liūdnai nusišypsojo. – Juk kitos išeities neturėsiu, tiesa? Būsiu praradusi penkis tūkstančius dolerių.
Sebastiano žvilgsnis įsmigo į Misę. Pradėjo dvelkti pasikeitimo vėjai.
– O jeigu kamuoliukas sustos ant raudonos? – Audros debesys grėsmingai artinosi. Pavojingi neapdairiesiems.
– O jeigu kamuoliukas sustos ant raudonos?
Ji apsilaižė lūpas, įsmeigęs į jas žvilgsnį Sebastianas sustingo tarsi apžavėtas. Misę užplūdusi ugnis sudegino delsimo likučius. Atgijo visos iki vienos juslės, traukdamos į save priešais stovinčio vyro vaizdą, kvapą ir garsus.
Besiilgintis sotumo alkis ėmė urgzti. Taip ją veikė tik vieno vyro aistra, juslingumas ir atkaklumas.
Misė atkišo koją į priekį ir leido jųdviejų šlaunims susiliesti. Poveikis buvo žaibiškas. Sebastiano šnervės prasiplėtė. Kūnas tobulai apmirė. Į stalą atremta plaštaka susigniaužė į kumštį.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
